Kinas

Kas įsiminė 2004-aisias

Kinas

iliustracija
"Pasiklydę vertime"

Penki įsimintiniausi filmai, kino įvykiai.

Nijolė Andrijauskienė

1. "Mano gyvenimo žuvis" ("Big Fish", rež.Tim Burton, JAV, 2003).

2. "Pasiklydę vertime" ("Lost in Translation", rež. Sofia Coppola, JAV, 2003).

3. "Lėlės" ("Dolls", rež. Takeshi Kitano, Japonija, 2002).

4. "Dogvilis" ("Dogville", rež. Lars von Trier, Danija, 2003).

5. "Kava ir cigaretės" ("Cofee and cigarettes", rež. Jim Jarmusch, JAV, 2003).

Ir dar didelis malonumas buvo Vilniaus dokumentinių filmų festivalis "Skalvijoje".

Rūta Birštonaitė

1. "Dieviškas įsikišimas" ("Yadon ilaheyya", rež. Elia Suleiman, Palestina, 2002).

2. "Vienišius" ("Uzak", rež. Nuri Bilge Ceylan, Turkija, 2003).

3. "Kiemas – ei, saulė teka!" ("Mosheng tiantang", rež. Yang Fudong, Kinija, 2001).

4. "Jausmų galia" ("Eternal Sunshine of the Spotless Mind", rež. Michel Gondry, JAV, 2004).

5. "Sužinok" ("Va savoir", rež. Jacques Rivette, Prancūzija, 2001).

Vaidas Jauniškis

Metai be didžiulių šedevrų, bet su mažomis laimėmis.

1. "Pasiklydę vertime".

2. "21 gramas" ("21 Grams", rež. Alejandro Gonzalez Inarritu, JAV, 2003).

3. "Blogas auklėjimas" ("La mala educacion", rež. Pedro Almodovar, Ispanija, 2004).

4. "Kava ir cigaretės".

5. "Mano gyvenimo žuvis".

Nedidelė, bet vis tiek nelaimė – tariamos brolių Cohenų laidotuvės – filmai "Nepakenčiamas žiaurumas" ir "Užversti bobutę".

Didžiausi metų kino įvykiai – "Kino pavasaris" bei Vilniaus dokumentinių filmų festivalis. Juose rodytų filmų nevardijau, nes susidarytų mažiausiai dešimt. Bet festivaliai tapo įvykiais, nes patvirtino, jog žiūrovų geriems filmams tikrai pakanka. Ir todėl jie nusipelno gero kino.

Neringa Kažukauskaitė

1. Režisieriaus Yasujiro Ozu filmų retrospektyva.

2. Vilniaus dokumentinių filmų festivalis, suteikęs progą pamatyti Raimond’o Depardono, Aleksandro Gutmano, Ulricho Seidlio juostas.

3. Gasparo Noé "Nesugrąžinamas laikas" ("Irreversible", Prancūzija, 2003).

4. Christofferio Boe "Rekonstrukcija" ("Reconstruction", Danija, 2003).

5. Takeshi Kitano "Lėlės".

Laima Kreivytė

1. "Dievo miestas" ("Cidade de Deus", rež. Fernando Meirelles, Brazilija, Prancūzija, JAV, 2004).

2. "Nužudyti Bilą 2" ("Kill Bill Vol. 2", rež. Quentin Tarantino, JAV, 2004).

3. "Blogas auklėjimas".

4. "Banginių vadeliotoja" ("Whale Rider", rež. Niki Caro, Naujoji Zelandija, Vokietija, 2002).

5. "Monstras" ("Monster", rež. Patty Jenkins, JAV, Vokietija, 2003).

Svarbūs įvykiai Lietuvoje – Giedrės Beinoriūtės filmas "Egzistencija" ir profesionalus kino tinklapis www.lfc.lt.

Saulius Macaitis

1. Labai pradžiugino, kone iki ašarų sujaudino "Lietuvos" kino teatro didžiosios salės auditorijos ir paprasto negarsinio filmo susiliejimas Yasujiru Ozu retrospektyvos atidaryme. Vadinasi, dar auga bendraminčiai.

2. Pavergė Jimo Jarmuscho "Kavos ir cigarečių" lyrizmas. Nors man tai kainavo beprasmę (nes seansai juk neįvyksta) "Coca-Cola Plaza" kritiko kortelę, kurioje kažkodėl buvau pavadintas "Suliumi". Vadinkit kaip norit, ponai magnatai, tik jau rodykit tokius filmus.

3. "Trispalvio kino" festivalio sėkmė, ir dabar dar kai kam neduodanti ramybės.

4. Kai kurie šmaikštūs pradedančio jaunimo opusai Berlyno kino festivalio šalutinėse programose ir senoviškas, bet taurus graiko Theo Angelopouloso filmas "Trilogija. Raudanti žemė" pagrindinėje. Gaila, kad pagrindinėmis tendencijomis "Berlinalė" artėja prie senų laikų politizuoto Maskvos festivalio lygio.

5. Patinka korėjiečio Kim Ki-duko kinas, jo budistinis "Pavasaris, vasara...", Lietuvos ekranuose pasirodanti "Samarietė", kiek mažiau – "Kranto apsauga".

Rasa Paukštytė

1. "Pasiklydę vertime".

2. "Nužudyti Bilą 2".

3. "Kava ir cigaretės".

4. Vilniaus dokumentinių filmų festivalis.

5. Festivalis "Trispalvis kinas".

Rūta Oginskaitė

1. Šiemet man patiko filmų vaikams festivalis "Skalvijoje" (iš filmų labiausiai – švedo Klauso Haro "Elina – tarsi manęs ten nebūtų buvę" ir olando Vincento Balo "Panelė Minuš").

2. "Kino pavasario" triumfas ir gausybė įdomių filmų.

3. Vilniaus dokumentinių filmų festivalis "Skalvijoje" ("Čekų sapnas"!).

4. Yasujiro Ozu retrospektyva "Lietuvoje".

iliustracija
"Tokijo apysaka"

5. Timo Burtono filmas "Mano gyvenimo žuvis".

Ir dar Matelio-Jauniškio "Kultūra, kertanti sienas" – tokia lakoniška ir šmaikšti.

Živilė Pipinytė

1. "Barbarų įsiveržimai" ("Les invasions barbares", rež. Denys Arcand, Kanada, 2003).

2. "Blogas auklėjimas".

3. "Pasiklydę vertime".

4. "Valstiečių profiliai. Požiūris" ("Les Profiles des paysanes. L’Approche", rež. Raymond Depardon, Prancūzija, 2002).

5. Yasujiro Ozu retrospektyva.

Skirmantas Valiulis

Metų įvykiai

1. Yasujiro Ozu retrospektyva "Lietuvoje".

2. Dvigubas kino pavasaris – kino teatruose "Lietuva" ir "Coca-Cola Plaza".

3. Vilniaus dokumentinių filmų festivalis "Skalvijoje".

4. Tarptautinis animacinių filmų festivalis "Lietuvoje".

5. Kino festivalis "Trispalvis kinas".

Metų filmai

1. "Dogvilis".

2. "Pavasaris, vasara, ruduo, žiema... ir pavasaris" ("Bom yeoreum gaeul gyeoul geurigo bom", rež. Kim Ki-duk, Pietų Korėja, Vokietija, 2003).

3. "Lėlės".

4. "Valstiečių profiliai. Požiūris".

5. "Žagsėjimas" ("Hukkle", rež. Gyorgy Palfi, Vengrija, 2002).

Linas Vildžiūnas

Didžiausia šių metų staigmena buvo pilnos žiūrovų salės – ne, ne "Kino pavasaryje", tai jau tarsi savaime suprantama, – bet Yasujiro Ozu "Tokijo istorijoje". Ozu kinas – tobulai nugludintas, suvestas į kanoną, paprastas ir daugiaprasmis, bet juk jis toks neefektingas, "neveiksmiškas", nuolat atsikartojantis, japoniškai specifiškas, o dar ir nutolęs į praeitį, laiko išblukintas. Jei publika susikaupusi žiūri Ozu, vadinasi, įvyko kažkoks reikšmingas lūžis. Tai – kino menui subrendusi publika, nes Ozu – bene rimčiausias patikrinimas. Išugdyti publiką nėra paprasta, tam reikalinga palanki terpė. Prieš keletą metų tai būtų atrodę tiesiog beviltiška. Tačiau "Skalvijos" ir "Lietuvos" kino teatrų šviečiamoji veikla (drįsčiau pridurti – ir atsinaujinusi kino spauda) pradeda duoti vaisių.

Žinoma, visa tai labai lengva vėl paversti į nieką. Juk terpė formuojama vos kelių žmonių entuziazmo dėka, – nepaisant miesto galvų vykdomos "ekonominio naudingumo" politikos. Kitąmet nebeliks jau anksčiau parduotos "Lietuvos", jos vietoje išdygs nuostabieji stiklo šiltnamiai. Savivaldybės strategai nerado kito būdo padėti "Skalvijai", kaip tik privatizuoti antrąją salę, – ten jau tikrai nebebus kino centro koncepcijoje numatytos specialios salės vaikams. Visuomeninių erdvių miesto centre katastrofiškai mažėja, tuo tarpu svaičiojama, kad Vilnius galėtų pretenduoti į 2009 m. Europos kultūros sostines. Gal kultūrinės paskirties salėmis užstatysime dar likusį laisvą Lukiškių aikštės plotą?

Vis dėlto šiemetinė renginių ir filmų gausa bei įvairovė (tiesa, tik Vilniuje) parodė, kad įmanoma kita kino funkcionavimo kokybė, normali pusiausvyra tarp pramoginio kino ir vadinamojo arthauzo. Pirmą kartą keblu išskirti penkias mūsų tradicinės anketos pozicijas. Rimtą paraišką tapti tikru festivalių festivaliu pateikė "Kino pavasario" organizatoriai, su pasaulinės dokumentikos tendencijomis supažindino Vilniaus dokumentinių filmų festivalis. Tačiau reikia rinktis.

1. Tarp festivalių – 1990–2004 m. lietuviško kino dienos "Trispalvis kinas", apkeliavusios daugelį šalies miestų ir grąžinusios lietuvių kinui prestižą, kurio jis nusipelno (organizatorius – Lietuvos kino sklaidos ir informacijos biuras).

2. Tarp teminių rodymų – Yasujiro Ozu filmų retrospektyva (Japonijos ambasada, "Lietuvos" kino teatras).

3. Tarp filmų – "Oazė" (rež. Chang-dong Lee, Pietų Korėja, 2002) – "Kino pavasaris", "Lietuvos" kino teatras.

4. "Sakmė apie raudantį kupranugarį" ("Die Geschichte vom weinenden Kamel", rež. Byambasuren Davaa, Luigi Falorni, Mongolija,Vokietija, 2003) – "Kino pavasaris".

5. "Freskos" (rež. Aleksandr Gutman, Rusija, Vokietija, 2003) – Vilniaus dokumentinių filmų festivalis, "Skalvija".

P. S. Nedera nepaminėti platintojų, pamažu gerėjančio filmų repertuaro. Čia išsirinkau "Mano gyvenimo žuvį" – "Acme film".

Jūratė Visockaitė

1. "Milinė" ("Šinel", rež. Jurij Norštein, Rusija, nebaigtas filmas).

2. "Tokijo apysaka" ("Tokio–ga", rež. Yasujiro Ozu, Japonija, 1953).

3. "Pasiklydę vertime".