Pizzicato!

Po koncerto Santa Barbaroje: kun. Stanislovas Anužis, K.Vasiliauskaitė, Lietuvos vicekonsulas Kalifornijoje Vytautas Čekanauskas su žmona

Baigiantis rudeniui, lapkričio19–21 d., gražiausiame, kaip teigia patys amerikiečiai, Kalifornijos mieste Santa Barbaroje vyko trečiasis chorų festivalis. Jo dalyviai – Kalifornijos aukštųjų mokyklų studentai. Kiekvienas choras ("San Marino High School Chamber Singers", "Murrieta Valley High School Chamber Singers", "Irvine High School Singers", "Royal High School Chamber Singers", "Aliso Niguel High School Madrigals", "Santa Barbara City College Chamber Singers") parengė skirtingas maždaug 20–30 min. trukmės programas. Iš jų matyti, jog tai ne vien jauni ir gausūs (po 30–40 dainininkų), bet ir muzikalūs, techniškai puikiai išlavinti chorai, pajėgūs kurti stilistiškai įvairiapusį repertuarą (S. Barberis ir Z. Koday, V. Tormisas ir Ch. Shan-Hua, J. Brahmsas ir O. di Lasso, R. Schumannas ir G. Gastoldi, Th. Morley’us, F. Ticheli ir kt.). Festivalis prasidėjo Senojoje misijų bažnyčioje edukacinio pobūdžio dalimi, atskleidusia rengėjų tikslą, kad jaunimo chorai ne vien pasirodytų, bet ir pasitobulintų, įgytų patirties. Chorams demonstruojant parengtus kūrinius, žinomas amerikiečių chorvedybos specialistas, dirigentas Johnas Alexanderis darė pastabas, koregavo, ypatingą dėmesį kreipdamas į artikuliacijos išraišką, galima sakyti, viešai vedė chorinio dainavimo pamoką. Kita festivalio dalis – koncertas didžiulėje Sopulingosios Dievo Motinos bažnyčioje. Čia chorai vienas po kito atliko savo programas: artistiškai, su judesiais bei vaidybos elementais, pastebimai vengdami statiškumo. Santa Barbaros chorų festivalio kulminacija tapo vilniškės kompozitorės Kristinos Vasiliauskaitės giesmė "Ave Maria". Ją finale atliko visų festivalyje dalyvavusių studentų jungtinis choras (apie 300 žmonių). Dirigavo festivalio organizatorius ir meno vadovas Nathanas J. Kreitzeris (jo choras "The Quire of Voyces" jau kelinti metai atlieka K.Vasiliauskaitės kūrinius).

Kristina atkakliai vadovaujasi savąja kūrybine intuicija ir modernių technologijų pernelyg nesivaiko. Amerikiečiai ir pasirinko "Ave Maria" mišriam chorui a cappella. Gal ir todėl, kad partijos parašytos siekiant natūralios balso tėkmės, tauraus, bet kartu ir ekspresyvaus skambėjimo, subtilios dvasinio pakilumo išraiškos. Tačiau atlikėjams partitūra nėra visiškai lengva: labai platus diapazonas, sudėtinga faktūra, kai kur balsai padalijami į aštuonias, devynias linijas. Kompozitorės žodžiais (ji buvo pakviesta į Santa Barbaros chorų festivalį), amerikiečiai kūrinį rimtai paruošė ir nuotaikingai atliko, nors kartkartėmis chorui turėjo pagelbėti fortepijonas: "Didžiulė dainininkų sankaupa nėra labai lankstus instrumentas, be to, ir milžiniškos bažnyčios akustinė erdvė turi specifinių ypatumų. Aš nelabai galiu vertinti – savo kūrinio klausytis visada sunku. Buvau sutrikusi."

Labai šilta publikos reakcija, gausūs ir nuoširdūs choristų bei chorų vadovų sveikinimai, festivalio organizatorių padėkos, išdalyti autografai – nešališki K. Vasiliauskaitės kūrybinės sėkmės liudytojai. Pasibaigus festivaliui malonius įspūdžius pratęsė susitikimas su Kalifornijos lietuviais, poros dienų viešnagė Los Andžele pas Karilę Baltrušaitytę, miesto grožybių ir įdomybių apžiūra globojant kunigui Stanislovui Anužiui. Ir pirmą sykį gyvenime – jachtos vairas rankose, o prieš akis – bekraštė Ramiojo vandenyno toluma...

Ši Kristinos Vasiliauskaitės bei jos muzikos kelionė į Amerikos žemyną jau ne pirmoji. Prie Lietuvos kompozitorių sąjungos veikiantis Muzikos informacijos bei leidybos centras (direktorė Daiva Parulskienė) visomis kryptimis teikia pasauliui informaciją, siunčia natas, įrašus, propaguoja lietuvių kompozitorių kūrybą. Prieš keletą metų į Pabaltijo šalis atkeliavusiam amerikiečių muzikui Vance’ui Wolvertonui, kaip kompozitorė, rašanti dainas moterų chorui, ir buvo pristatyta Kristina Vasiliauskaitė. Netrukus ja susidomėjo žinoma lietuvių choro vadovė, dirigentė Rita Čyvaitė-Kliorienė. Abi pusės, regis, tik ir laukė šio susitikimo: Kristinai reikėjo atlikėjo, kuris atsilieptų ir pakurstytų kūrybos ugnelę, choro vadovei – muzikinės naujovės. R. Čyvaitė-Kliorienė – Lietuvoje žinoma Pasaulio lietuvių dainų švenčių dirigentė, dainų autorė. Šiuo metu ji jau pradėjo organizuoti 2006 m. Amerikos lietuvių dainų šventę vadovauja Klyvlendo Dievo Motinos nuolatinės pagalbos parapijos chorui "Exultate". Pažvelgus į choro repertuarą (per 200 giesmių) akivaizdu, kad stengiamasi formuoti rimtą, profesiškai pajėgų kolektyvą (A. Vivaldi "Magnificat", F. Schuberto Mišios G-dur, G. Faure Requiem, L. van Beethoveno "Chorinė fantazija", J.S. Bacho, W.A. Mozarto, J. Haydno kūriniai) bei palaikyti gyvus ryšius su tėvų ar senelių kadaise paliktos šalies kultūra (J. Naujalio, J. Gruodžio, M.K. Čiurlionio, Č. Sasnausko giesmės ir dainos). Choro vadovės veiklai būdingas ir kitas dalykas – nepažįstamų kūrėjų paieškos, jų skatinimas. Ji užsakė ir su choru atliko J. Tamulionio, F. Bajoro, J. Juozapaičio, kitų lietuvių autorių pasaulietinės bei sakralinės muzikos kūrinius. K. Vasiliauskaitės giesmės taip pat jau senokai papildė "Exultate" choro repertuarą, o minint choro veiklos dvidešimtmetį jai teko "jubiliejinio kūrinio kompozitorės" titulas: R. Čyvaitei-Kliorienei užsakius, specialiai choro sukakčiai ji sukūrė veikalą mišriam chorui su vargonais "Džiugesio giesmininkai" pagal "Exultate" choristės Nijolės Kersnauskaitės eiles, pasitelkusi dar ir liturginio šokio išraiškos priemones. Premjera įvyko Klyvlendo lietuvių bažnyčioje, 2000 m. lapkričio 9 d.

Maždaug nuo tada ir įsismagino amerikietiškasis Kristinos sėkmių maratonas. Kūrybinio bendradarbiavimo iniciatyvą parėmė Atlantos Emory universiteto teologijos fakulteto mišraus choro "The Candler Choraliers" vadovė Marian E. Dolan, 2003 m. balandžio 25– 27 d. suorganizavusi Pabaltijo šalių sakralinės chorinės muzikos koncertus "Baltijos gintaras". Lietuviškąją jų dalį, išskyrus Vytauto Miškinio "Gloria in exelsis", sudarė vien K. Vasiliauskaitės kūriniai: Mišios Šv. Cecilijos garbei mišriam chorui su vargonais (lietuvišką tekstą į anglų kalbą išvertė M. Dolan), Kyrie iš "Missa Brevis in Honorem Beatae Mariae Virginis", giesmės "Tikiu", "Ryto maldoj" (B. Brazdžionio žodžius į anglų kalbą išvertė Vytautas Sužiedėlis), dvi Kalėdų giesmės, aranžuotos vargonams – "Gul šiandieną" ir "Tyliąją naktį" (jas atliko Šv. Onos bažnyčios vargonininkė Linda Cable Shute), taip pat Kristinai užsakyta bei greitosiomis, tačiau su įkvėpimu parašyta "Jeremijo giesmė" mišriam chorui a cappella, priimta, beje, labai entuziastingai. Pagerbta ir pati autorė – ji pristatyta kaip "Baltijos gintaro" garbės svečias. Atlantos laikraščiuose, informacijos biuletenyje – jos nuotraukos, biografija, pastabos apie vokalinę muziką. Ta proga skaitytojams priminti ir liturginės muzikos draudimo metai iš visai nesenų Baltijos šalių okupacijos bei sovietų režimo laikų.

Atlantos (Džordžijos valstija) lietuvių bendruomenė (įsikūrusi 1977 m.) "Baltijos gintaro" dienomis išgyveno tikrą šventę. Pirmą kartą miesto istorijoje laikytos lietuviškos šv. Mišios, į kurias suvažiavo lietuviai iš visos Atlantos. Jas Emory universiteto Cannon koplyčioje aukojo Vašingtone teologiją studijuojantis kun. Vaidotas Labašauskas, K. Vasiliauskaitei pritariant fortepijonu skambėjo jos pačios ir J. Naujalio giesmės, surengtas susitikimas su kompozitore. Chorinės muzikos koncertas Emory universitete maloniai paglostė estų, latvių ir lietuvių tautinę savimeilę. "Vakaro akcentu tapo K. Vasiliauskaitės "Mišios šv. Cecilijos garbei", sukurtos 2000 m. Jos sakralinėje muzikoje, kurią teko išgirsti, vyrauja lyriška melodija, suteikianti kūriniams romantikos, lengvumo bei emocionalumo. Kristinos Vasiliauskaitės kūriniai paliko gilų įspūdį jų klausiusiems – ne kas dieną vyksta tokios šventės dvasiai" (iš Atlantos lietuvių interneto svetainės).

Įdomu, jog paties renginio idėja neužgeso susipažinus su Baltijos šalių sakraline chorine muzika; jau anksčiau Atlantoje vyko rusų, o vėliau numatyta surengti Afrikos, Kubos, Pietų Amerikos religinės muzikos koncertus. Išties sektiną pavyzdį parodė spauda. "Baltijos gintaro" informaciniame buklete šalia koncertų programų, autorių biografijų, lakoniškų kūrinių anotacijų išspausdinti tekstų bei natų pavyzdžiai. Atskirame leidinyje "Let the Peoples Sing" – visos koncertuose skambėjusios giesmės, šv. Mišių dalys. Gal popierius ir ne aukščiausios kokybės, tačiau konceptuali, detali, tiksli informacija – aukščiausio lygio. Kad amerikiečiams nereikėtų sukti galvos, kurgi yra tos Baltijos šalys, natų leidinyje pateiktas kontūrinis žemėlapis. Autorių pavardės, kūrinių pavadinimai šiame rinkinyje išspausdinti anglų, o šalia – originalo kalba, tiksliai paaiškintas tarimas. Natų leidyba, kaip galima spręsti iš šio rinkinio, labai operatyvi. Ir galbūt pelninga. Štai Santa Barbaros muzikos leidykla (direktorė Barbara Harlow) savo iniciatyva renka kūrinius, leidžia juos atskirais leidinukais, platina ir spausdina orientuodamasi į poreikius. Ši leidykla jau išleido K. Vasiliauskaitės dainas "Varpas" (R. Skučaitės žodžiai), harmonizuotą "Ein bernelis per laukelį", atskiras "Missa Brevis in Honorem Mariae Virginis" dalis Kyrie, Sanctus ir Benedictus, Gloria, Agnus Dei, taip pat Sanctus ir Agnus Dei dalis iš "Christmas Missa brevis" lygių balsų chorui su vargonų pritarimu. Ar natos perkamos? Iš autorei siunčiamos leidyklos ataskaitos matyti, jog, pvz., Agnus Dei jau parduota 7500 egzempliorių.

Einant toliau Kristinos pėdsakais tektų aplankyti Floridą, kur 2004 m. kovo 9–19 d. Naples mieste vykusiame simpoziume amerikiečiai klausėsi paskaitų apie Baltijos šalių istoriją bei religinę muziką (paskaitą apie Vakarų Europos ir Baltijos kraštų krikščioniškus ryšius skaitė prof. Saulius Sužiedėlis, sovietinį bažnyčios persekiojimo laikotarpį prisiminė kun. Vytas Memėnas), dalyvavo susitikimuose, išgirdo religinės tų kraštų muzikos. Giesmių koncerte "Muzika iš prislėgtos Bažnyčios" M. Dolan vadovaujamas Emanuelio liuteronų bažnyčios bendruomenės choras atliko M.K. Čiurlionio, J. Naujalio, K. Vasiliauskaitės kūrinius: psalmę "O God, cagerly I seek you", giesmes "Tikiu", "Iš Tavo rankos, Dieve", "Viešpatie, pasigailėk". Pačią autorę Floridos amerikiečiams pristatė prie renginio organizavimo prisidėjusi R. Čyvaitė-Kliorienė. Ji, kaip ir M. Dolan ar N. Kreitzeris, ne vien per specialius renginius, bet ir eiliniuose savo chorų koncertuose atlieka K. Vasiliauskaitės kūrinius.

Amerikiečių spaudoje rašoma, jog kompozitorės K. Vasiliauskaitės stiliui būdingas švelnus lyriškumas, spalvinga harmonija. Tačiau vien šios savybės vargu ar nulemtų sėkmę, kurios Jungtinėse Valstijose susilaukia jos religinės tematikos kūriniai. Ar tik ne esminis dalykas bus jautri sakrališkumo intonacija, kuklias struktūras užpildanti dvasios šviesa? Paklausta, kodėl kuria tik bažnytinę muziką, Kristina sako: "Rašau ją su didesne atsakomybe. Iš giliau, iš tikėjimo... Šiek tiek apmaudu, kad amerikiečiams ji patinka, o savo šalyje jaučiuosi tarsi nereikalinga."

Dabar toks laikas, kai inertiškai griebiama visa, kas užsienietiška. Bažnyčių chorai taip pat dažniausia dairosi repertuaro iš kuo toliau. Vis dėlto negalima sutikti, jog kompozitorė paliekama nuošaly. Jos giesmės, motetai, mišios dažnai atliekami "Aidijos", kitų chorų, giedami Vilniaus arkikatedroje; "Tikiu", "Jėzau, kurs palikęs dangų" buvo atliktos per popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje; Bernardas Vasiliauskas atlieka vargonams pritaikytas giesmes; "Muzikos barai" (2004 m. rugsėjo mėn.) išspausdino išsamų Rolando Aiduko straipsnį ("O gal tai jau yra pasaulinis šios autorės pripažinimas?").

Per Ameriką gal ir lengviau sugrįžti į Lietuvą. Santa Barbaros miesto kolegijos choro "Quire of voyces" viceprezidentas Donas Richardsonas rašo: "Jūs, Kristina, galbūt, neuždegėte viso pasaulio, bet tikrai privertėte liepsnoti studentus, dainavusius Santa Barbaros chorų festivalio finale, suteikėte džiaugsmo chorų vadovams bei klausytojams. Žinau, nes pats buvau tenai, tarp tų, kuriuos sujaudino Lietuvos kompozitorės Kristinos Vasiliauskaitės talentas ir aistra. Pizzicato! (Po koncerto Santa Barbaroje pakėlus šampano taures, Kristinos paklausė, ką tokiu momentu sako lietuviai. "Į sveikatą!" Aha, kaip pizzicato)"

Taigi, Kristina, pizzicato! Vairuok jachtą drąsiai, nors žinai, kad Ramiojo gelmėse siaučia uraganai.