Sergejaus Paradžanovo paminėjimas "Skalvijos" kino centre

Gruodžio 16 d. 19 val. "Skalvijos" kino centras kartu su Lietuvos armėnų bendruomene rengia vakarą, skirtą kino režisieriaus Sergejaus Paradažanovo 80-osioms gimimo metinėms paminėti. Vakare bus rodoma originali režisieriaus filmo "Granato spalva" ("Sajat Nova") versija ir dokumetinis filmas apie Sergejų Paradžanovą. Gruodžio 17 d. 19 val. bus rodomas filmas "Ašik Keribas", gruodžio 18 d. 19 val. – filmas "Legenda apie Suramo tvirtovę". Visi šie seansai baigia pasaulyje plačiai paminėtus jubiliejinius Sergejaus Praradžanovo (1924–1990) metus.

Pasak Michelangelo Antonioni, "Granato spalva" (1970) yra grynojo grožio pasireiškimas, filmu gali žavėtis net jo nesuprasdamas. Sergejaus Paradžanovo filmų grožis nėra rūstus ir asketiškas. Režisierius į juos sudėjo visas Rytų spalvas, puošnias formas, turtingas faktūras. Jo filmai – tai nuolatinis grožio garbinimas, jame susilieja, ištirpsta skirtingų Kaukazo šalių estetika ir kultūra. Tai itin svarbu dabar, kai kultūriniai ir religiniai skirtumai virsta įvairių konfliktų šaltiniu.

1988 m. kartu su Dodo Abašidze kurtame filme "Ašik Keribas" režisierius tuos skirtumus paverčia vertybe. Gruzijoje gimusio armėno filmas pasakoja apie Azerbaidžano kultūrą, apie jos persiškus ir turkiškus pavidalus. "Ašik Keribo" vaizdų mozaiką, skirtingų Kaukazo tautų meno fragmentus sujungia ir paverčia universaliais pagrindinis personažas – keliaujantis poetas ir dainininkas Ašik Keribas. Jo liūdname likime galima įžvelgti ir karčią paties Sergejaus Paradžanovo patirtį. Jis taip pat kūrė skirtingose šalyse, supamas skirtingų kultūrų, jam teko patirti ir kalinio, ir tremtinio dalią.

Po vokalo studijų Tbilisio konservatorijoje jis baigė kino režisūrą Maskvos kinematografijos institute. Susidomėjimas ukrainiečių kino klasiko Aleksandro Dovženkos kūryba atvedė Paradžanovą į Kijevą. Ten sukurtas jo filmas "Užmirštų protėvių šešėliai" tapo Ukrainos kino atsinaujinimo ženklu, liudijo naujos ukrainiečių poetinio kino mokyklos pradžią. Tačiau autorius buvo apkaltintas formalizmu, nesuderinamu su vadinamojo socialistinio realizmo estetika. Šie kaltinimai lydėjo ir "Granato spalvą" – filmas ilgai nebuvo leidžiamas į ekranus, o vėliau pasirodė jau permontuotas (rusų kino klasiko Sergejaus Jutkevičiaus) filmo variantas.

"Granato spalva" herojus – taip pat menininkas. Tai garsus armėnų poetas, ilgus metus praleidęs Gruzijoje. Paradžanovas neatkuria realios poeto biografijos, apie jį išlikę nedaug žinių (filme jį vaidina gruzinų aktorė Sofiko Čiaureli). "Granato spalva" yra veikiau fantazija Sajat Nova gyvenimo ir jo filosofinių eilių temomis.

Filmui "Legenda apie Suramo tvirtovę" (1985, kurtas kartu su Dodo Abašidze) taip pat būdingas režisieriaus stilius: jame dominuoja statiški kadrai, primenantys bizantiškas ikonas – paveikslai, kuriuose žmonės, gyvūnai ir daiktai yra vienodai svarbūs. Filmo pagrindas – sena gruzinų legenda apie tvirtovę, kuri vis byrėjo, kol vienas jaunuolis pasiaukojo ir leidosi užmūrijamas jos sienoje. Kartu šis filmas – ir simboliškas pasakojimas apie auką, skirtą tautinei tapatybei išsaugoti.

"Skalvijos" inf.