Paraštinė kūrybos pusė

Mikalojus Povilas Vilutis. "Posėdžių veikla"

Projektas "Paraštės" išsiskiria tuo, kad jame be grafikų – Viktorijos Daniliauskaitės, Mikalojaus P. Vilučio, Elvyros Katalinos Kriaučiūnaitės, Gedimino Pranskūno, Tatjanos Diščenko, Robertos Vaigeltaitės, Laisvydės Šalčiūtės, Ievos Babilaitės – dalyvauja ir kiti įvairaus amžiaus ir specialybių menininkai: tapytojai (Ina Budrytė, Arvydas Kašauskas), monumentalistai (Eikantas Pakalka), skulptoriai (Saulius Širvinskas, Gediminas Piekuras ir mokiniai), profesionalai ir ne tik; be jų – menotyrininkas Vidas Poškus, gydytojas Alfredas Maruška. Akivaizdu, kad autorių kūrybinis pasirengimas nevienodas, tačiau čia svarbiausia – ne pats rezultatas, o procesas, kūrybiškumo užuomazgos. Parodos kuratorės I. Dargužytės žodžiais, "šia paroda siekiama atrasti ir atskleisti nesąmoningą kūrybos pusę, iš kurios kyla "tikri" kūrybiniai impulsai".

Eksponuojami objektai taip pat skiriasi: nuo paprasto eskizo iki atspaudo ar koliažo. Eskizo, juodraščio fragmentuose kontūriškas vaizdas ant paprastos popieriaus skiautės derinamas su įvairiais užrašais, komentarais. Kai kur užrašai – pagrindinis "kūrinio" komponentas. Vieni kūriniai susiję su kūrybos virtuve, profesija, treti – su pačia buitimi. Visiems būdinga minimalistinė raiška, eskiziškumas, žaismė.

Originalumu ir estetiškumu išsiskiria minimalistiniai Elvyros Katalinos Kriaučiūnaitės atspaudai. Paraštėse menininkė komentuoja patį atspaudo kūrimo procesą, kuris įdomus kiekvienam, bent šiek tiek išmanančiam grafikos technikas. Akivaizdu, kad tai eksperimentinio pobūdžio darbai. Akį traukia atspaudai su gaidomis, smilgomis.

Lengva ironija ir ekspresijos jėga išsiskiria Mikalojaus P. Vilučio eskizai "Posėdžių veikla". Tai netikėtos siurrealistinės žmonių figūrų transformacijos, savotiškos kūno dalių – akių, galvų, pirštų – atplaišos.

Ironiška žaisme dvelkia ir Laisvydės Šalčiūtės atspaudai ant plėvelės, Arvydo Kašausko, Vido Poškaus eskizai.

Roberta Vaigeltaitė lyg savotišką eskizų knygą pateikia kelionių įspūdžius. Kitas minimalistinis grafikės darbas primena koliažo principu sukurtą užuolaidą, kur svarbiausias elementas – langas bei užrašai.

Tatjana Diščenko koliažo principu sukuria langą primenantį atvartą – instaliaciją "Tijento". Derindama eskizavimą pieštuku ir patį atspaudą, autorė įvairiai komponuoja ir modeliuoja moters figūras, kurdama savotišką moters judesio studiją.

Eksponuojami ir visiškai "paraštiniai" objektai – užrašų knygelės fragmentai (Ieva Babilaitė), konspektai (Eikanto Pakalkos "Pamokų ir paskaitų laiko paįvairinimas", Alfredo Maruškos "Tradicinė kinų medicina").

Tačiau šįkart svarbiausia – ne kūrybos profesionalumas ir ne skirtumai tarp skirtingų meno šakų, bet visiems bendras spontaniškas nereflektuojamas kūrybos procesas. Tai lyg žaidimas, kuriame slypi kūrybos užuomazgos. I. Dargužytė teigia, kad "Paraštės" galėtų atspindėti žmogaus gebėjimą kurti bet kada ir bet kokiomis sąlygomis, nebūtinai galvojant apie meninį procesą ar rezultatą.

Paroda verčia susimąstyti ne tik apie grafikos meno ribas, bet ir apskritai apie kūrybos proceso specifiką, ištakas. Pagaliau apie kaitą, kai periferiniai objektai tampa svarbiausiais.