Šimtmetis ir jo ketvirtis

Kaune ir Vilniuje šiuo metu galime aplankyti dvi Liudui Truikiui skirtas parodas, surengtas vieno iškiliausių ir originaliausių operos scenografų (turime omeny ne tik Lietuvą) šimtmečio proga. Kauno parodoje eksponuojama ir šis tas iš jo su teatru nesusijusios kūrybos, jai irgi būdingas toks pat stilingumas bei įtaiga, nors vis dėlto patys įspūdingiausi – L. Truiko scenografijos projektai, ypač regint juos operos scenoje.

Tokią itin retą progą spalio 30-ąją turėjome Nacionalinėje operoje. 1979 m. (prieš ketvirtį amžiaus!) statytas antrasis G. Verdi "Don Karlo" variantas vėl atgijo pilnutėlėje salėje. Jono Aleksos diriguojama partitūra alsavo tai muzikos galybe, tai švelniais lyrizmo atspalviais.

Neblėsta ir istoriškai tikslių kostiumų grožis – tokių dabar pasaulio scenose ir su žiburiu vargu berastum. Niekur nėra tokios galingos scenografo išsakytos tragedijos, tokio vaizdo ir muzikos dialogo.

Ketvirtis amžiaus… Muziejinis? Netinka šis žodis spektakliui, perteikiančiam operos ateities viziją. O juk jau užaugo karta, nebepatyrusi tokių monumentalių ir tokio meninio lygio scenovaizdžių poveikio.

Taip, ketvirtis amžiaus – tarpsnis, kurį ne kiekviena meno (ypač teatro) apraiška šiandien pajėgi atlaikyti. Bet spalio 30-ąją ir seni, ir jauni įsitikino, jog Truikio menas nesensta kaip ir Vilniaus architektūros šedevrai. Kaip ir jie, jis turi būti visokeriopai saugomas, operos scenoje kartais turi išsiskleisi jo gyvybės pilnatvė.

"Don Karlo" muzika puikiai skamba Jono Aleksos rankose. Ir dar viena palanki aplinkybė: diskreti, nesudėtinga Nijolės Krotkutės režisūra nekliudo kviestis atlikėjus iš svetur – juk operoje net penki didžiuliai kiekvienam balsui skirti vaidmenys.

Tad vertėtų pagalvoti, kaip šio "nerepertuarinio" spektaklio statusą galima būtų suderinti su retsykiais randama galimybe (būtinybe?) priminti jame "užkoduotą" karališką jėgą bei unikalų grožį Nacionalinės operos scenoje.

Jūragis Burkšaitis (grafikas),Vytautas Ciplijauskas (tapytojas), Viktorija Daniliauskaitė (grafikė), Osvaldas Daugelis (menotyrininkas), Edmundas Gedgaudas (muzikologas), Valdas Gedgaudas (teatrologas), Audronė Girdzijauskaitė (teatrologė), Giedrė Gučaitė (dailininkė), Augis Gučas (architektas), Ignas Kazakevičius (menotyrininkas), Ingrida Korsakaitė (menotyrininkė), Irena Kostkevičiūtė (literatūrologė), Bronius Leonavičius (grafikas), Ingė Lukšaitė (istorikė), Beata Leščinska (muzikologė), Vytautė Markeliūnienė (muzikologė), Ona Narbutienė (muzikologė), Onutė Narbutaitė (kompozitorė), Jaroslavas Okulič-Kazarinas (inžinierius), Marijus Piekuras (tapytojas), Radvilė Racėnaitė (menotyrininkė), Živilė Ramoškaitė (muzikologė), Aliodija Ruzgaitė (teatrologė), Tomas Sakalauskas (rašytojas), Jūratė Stauskaitė (dailininkė), Daiva Šabasevičienė (teatrologė), Helmutas Šabasevičius (menotyrininkas), Egidijus Talmantas (keramikas), Jūratė Trilupaitienė (muzikologė), Ramunė Vėliuvienė (grafikė), "7 meno dienos"