Esame tiltų statytojai

Atvertos stiklinės durys kviečia į Britų tarybą Vilniuje

Laima Kreivytė: Jūs esate neformaliai vadinamas Britų tarybos "smegenimis". Kokios generalinio direktoriaus pavaduotojo funkcijos?

Robinas Bakeris: Pasaulyje yra 110 Britų tarybos padalinių. Mūsų veiklos laukas apima mokslą ir menus, edukaciją ir žmogaus teises, sportą ir sveikatingumą. Už visas šias sritis esu atsakingas. Mano darbas – kurti strategijas, o tai nemenkas iššūkis. Britų taryba gyvuoja jau 70 metų, dabar turime prisitaikyti prie naujų reikalavimų. Pasaulis keičiasi labai sparčiai, todėl reikia būti šiuolaikiškiems ir mąstyti apie ateitį. Ne be atodairos šuoliuoti į priekį, bet ir nesivilkti iš paskos. Vienas iš būdų tai pasiekti – informacinės technologijos. Aš turiu koordinuoti naujų strategijų įgyvendinimą.

Esu atsakingas ir už Britų tarybos padalinių saugumą. Dėl terorizmo grėsmės pasaulis pasidarė labai nesaugus, todėl turime rūpintis mūsų darbuotojų ir lankytojų saugumu.

L. K.: Jei teisingai supratau, Britų tarybai svarbu būti kuo šiuolaikiškesnei?

R. B.: Taip, bet stengiamės išsaugoti ir geras tradicijas. Pažvelkime į istoriją. Nors Britų taryba dirba visai kitaip nei prieš 70 metų, mūsų filosofija išliko tokia pati. Britų taryba įsikūrė kaip atsakas totalitarinei fašizmo propagandai, kuri iškraipė tikrovę, fašistinę Vokietiją ir Italiją vaizduodama kaip nuostabias šalis. Britų tarybą įkūrę žmonės nusprendė reaguoti. Nacistinė propaganda skleidė fašistinį požiūrį, o mes turėjome propaguoti demokratines vertybes. Todėl buvo įkurta nuo valstybės kontrolės nepriklausoma organizacija, siekusi dialogo, abipusės naudos ir partnerystės. Mūsų pirmasis motto buvo "Tiesa triumfuos". Buvo skleidžiama ne valstybės politika, bet Britanijos žmonių įkūnytos vertybės. Taigi Britų tarybos veiklą galima suskirstyti į kelis periodus: 1934–1945, kai fašizmas kėlė grėsmę mūsų vertybėms ir gyvenimo būdui; 1947–1991, kai grėsė totalitarinis komunizmas; 1991–2001, įvykus daugeliui svarbių politinių pasikeitimų, ypač jūsų šalyje. Galėjo kilti klausimas, ar reikalinga Birtų taryba, jei nebeliko išorinės grėsmės? Tačiau niekam tokia mintis nekilo, nes užtikrinti dialogą visada svarbu.

Robinas Bakeris, Britų tarybos generalinio direktoriaus pavaduotojas. Vienas svarbiausių naujos Britų tarybos strategijos bruožų – informacijos technologijų naudojimas

Po 2001 m. rugsėjo 11-osios iškilo nauja grėsmė. Tai buvo ne ideologinė, o kultūrinė grėsmė. Šie įvykiai parodė, kad kultūrinė izoliacija ir priešiškumas nemažiau pavojingi pasaulio tvarkai. Britų taryba mano, kad kultūrinių ryšių organizacijos vaidmuo yra skatinti dialogą ir sukurti sąlygas žmonėms kalbėti apie savo skirtumus. Nebūtina vieningai sutarti – kai kurios kultūrinės pozicijos taip nutolusios, kad rasti bendros nuomonės neįmanoma. Tačiau ne tai svarbiausia. Skirtumai nėra grėsmingi. Pavojų kelia nesupratimas ir iš jo kylanti neapykanta, baimė.

Dabartinis etapas Britų tarybai visame pasaulyje labai svarbus. Tai ne politinis, ne ekonominis ir net iš esmės ne karinis konfliktas. Tai kultūrinio dialogo krizė. Todėl ir esame čia.

Po 2001 m. rugsėjo 11-osios teko iš naujo apmąstyti savo strategiją. Pirma, daugiau dėmesio skiriame Vidurio Rytams ir musulmoniškoms šalims.

Antra, žymiai svarbesnis tapo pasitikėjimo ir supratimo aplinkos kūrimas. Esame tiltų statytojai. Mūsų tikslas – kad vienoje pusėje esantys žmonės galėtų susikalbėti su žmonėmis iš kitos pusės.

Trečia, stengiamės būti atviri ir paslankūs. Pasaulis keičiasi labai greitai, todėl turime operatyviai reaguoti į pokyčius nebūdami pernelyg biurokratiški.

Dar vienas svarbus naujos strategijos bruožas – masinės komunikacijos panaudojimas. Tradicinė diplomatija remiasi vyriausybių susitarimais. Vystantis masinei komunikacijai – televizijai, internetui – žmonės vis labiau įsitraukia į politinius procesus, todėl labai svarbu išnaudoti šias medijas, kad galėtume kalbėtis su žmonėmis ir padėti jiems kalbėtis vieniems su kitais. Bet jokios technologijos negali pakeisti tiesioginio bendravimo, tik jį papildyti.

L. K.: Jūs pabrėžėte masinės komunikacijos ir medijų svarbą tarpkultūriniam dialogui. Ar Britų tarybai svarbiau, tarkim, kurti savo televiziją, ar integruotis į esamą žiniasklaidos tinklą?

R. B.: Jau minėjau, kad nuo pat įkūrimo Britų tarybai svarbi partnerystė. Net jei galėtume įkurti savo televizijos kanalą, veikiausiai to nedarytume. Koks tikslas? Juk galėtume kalbėti tik apie save arba Didžiąją Britaniją, bet nežinodami kitos pusės problemų ir rūpesčių, negalėtume jų adekvačiai pateikti. Britų taryba yra bendravimo katalizatorius. Mūsų politika – ne propaguoti, o bendradarbiauti. Mūsų šalyje yra daug įdomių dalykų, jūsų šalyje taip pat, mes esame padarę klaidų, gal ir jūs esate padarę klaidų, mums kažkas pavyko ir jums pavyko – susiburkime ir mokykimės vieni iš kitų. Bendrai pasiektas rezultatas bus geresnis nei ieškant sprendimų atskirai. Tai daug prasmingiau, nei įkurti savo televizijos kanalą ir aiškinti, kokie mes nuostabūs.

Britų tarybos emblema – keturi skrituliai – pasikartojantis interjero elementas

L. K.: Minėjote bendradarbiavimo ir partnerystės svarbą. Ar skirtinguose pasaulio taškuose Britų tarybos prisitaiko prie vietos kultūros ypatybių, ar svarbesnė bendra strategija?

R. B.: Yra bendri principai, jie vienodai svarbūs ir Europos Sąjungoje, ir Afrikoje. Pavyzdžiui, skatinti aktyvesnį moterų dalyvavimą politikoje, platesnį jų reprezentavimą. Arba informacinių technologijų taikymas, anglų kalbos mokymas – tai tinka visiems. Mes nesakome, kaip turi būti, o stengiamės taikytis prie vietos poreikių. Jei esame Lietuvoje, Britų tarybos direktorė yra lietuvė, anglų kalbos mokytojai taip pat lietuviai. Jie geriau žino, ko čia gyvenantiems žmonėms reikia. Dauguma Britų tarybos darbuotojų yra iš tos šalies, kurioje ji įsikūrusi.

Ne mes sakome: skatinkime platesnį moterų atstovavimą politikoje, nes tai gera mintis. Taip mano patys žmonės, o mes į tai reaguojame.

Mums taip pat rūpi, kaip Lietuva atrodo D. Britanijoje. Kiekvienai šaliai svarbu, kaip ji atrodo kitiems, tad stengiamės padėti reprezentuoti Lietuvą. Visame pasaulyje pagal panašius principus veikia per 110 Britų tarybos padalinių, bet konkretaus centro veikla labai priklauso nuo tos šalies direktoriaus. Kas tinka Lietuvai, sprendžia Lina Balėnaitė.

L. K.: Jūs pats dirbote įvairiose šalyse, nemažai laiko gyvenote Vengrijoje. Ką galėtumėte pasakyti apie Vidurio ir Rytų Europos regiono specifiką?

R. B.: Vidurio ir Rytų Europoje kultūros lygis yra labai aukštas. Žmonės turi puikų išsilavinimą ir yra smarkiai įsitraukę į kultūros procesus. Tai labai palengvina Britų tarybos darbą, nes kultūra ir švietimas yra pagrindinės mūsų veiklos sritys. Jūsų žmonių profesionalumas ir entuziazmas labai įkvepia. Kartu tai ir didelis iššūkis, nes vietos standartai – labai aukšti, turime gerai pagalvoti ką nors siūlydami. Atvežti vidutinio lygio produkciją yra blogiau, negu nedaryti nieko. Kai 1990-aisiais dirbau Vengrijoje, kur itin aukšta muzikinė kultūra, Britų taryba atsiuntė orkestrą, neprilygusį vietiniams. Buvo nesmagu, juk mūsų tikslas yra žengti į priekį, o ne atgalios.

Britų tarybos Vilniuje interjero fragmentas (architektai Audrius ir Marina Bučai)

Mes 50 metų buvome atskirti vieni nuo kitų, todėl daug ką įsivaizduojame stereotipiškai. Apklausos rodo, kad Britanija įsivaizduojama kaip labai tradiciška šalis su giliomis parlamentarizmo tradicijomis, sena teisine sistema, prisimenamas Big Benas, karališkoji šeima ir panašiai. Tačiau tai ir dinamiška, kūrybinga šalis, daug pasiekusi moksle ir menuose, – mes norime supažindinti ir su šia Britanijos kultūros dalimi. Todėl daug programų skirta jauniems žmonėms, dar neturintiems išankstinių nuostatų.

L. K.: Britų taryba sugeba derinti tradiciją ir naujoves: rengia ir jau klasika tapusio modernaus meno, ir šiuolaikinių menininkų parodas. Pavyzdžiui, Šiuolaikinio meno centre neseniai veikė Bridget Riley opmeno retrospektyva, o anksčiau čia rodyta britų videomeno programa "Įelektrinta žemė".

R. B.: Tai vienas iš mūsų uždavinių. Tam tikra prasme mūsų menininkams pasisekė, kad yra Britų taryba. Daug rašytojų, režisierių ir dailininkų išgarsėjo pasaulyje jos dėka. Kai 1980-aisiais Ministrė pirmininkė Margaret Thatcher norėjo sumažinti Britų tarybos biudžetą, vienas iš aktyviausių mūsų gynėjų buvo skulptorius Henry Moore’as. Jis pasakė, kad jei ne Britų taryba, jis nebūtų sulaukęs tokio tarptautinio pripažinimo.

Labai svarbu paremti jaunus menininkus, dar tik pradedančius savo karjerą. Bridget Riley darbus pradėjome rodyti dar jos kūrybos kelio pradžioje. Anisho Kapooro pirmoji paroda užsienyje taip pat buvo parengta Britų tarybos. Lietuvoje taip pat daug talentingų menininkų, kuriuos reikia parodyti pasauliui. Įvairių kultūrinių organizacijų bendradarbiavimas čia gali labai pasitarnauti.

L. K.: Dėkoju už pokalbį.