Dykumos peizažai

Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė. Be pavadinimo. 2004 m.

Galerijoje "Kairė–dešinė" atidaryta savita grafikės Elvyros Katalinos Kriaučiūnaitės popieriaus meno paroda "Laiko virsmai (išgyventa dykumoje)". Įžengus į parodų salę, apima nuostaba. Įstringa drąsios, ekspresyvios, didelio formato, per visą sieną nusitęsusios popieriaus kompozicijos, iš pirmo žvilgsnio primenančios didelius vaflių lakštus, pilis ar sniegynus. Jos savotiškai atveria meditacijų erdvę (trūksta tik relaksacinės muzikos fono!). Tai lyg milžiniški koliažai, peizažai, savotiškos instaliacijos.

Eksponuojami trys rankų darbo popieriaus kūriniai – per visą didžiąją sienos plokštumą lyg koks atvartas ar lankstinys driekiasi iš atskirų popieriaus skiautelių sumodeliuota kompozicija. "Iškąstos" skiautelių viršūnėlės sukuria savotišką bokšto ar laiptų pavidalo vaizdą. Kitoje sienoje eksponuojama kylančius laiptelius primenanti kompozicija. Šių kompozicijų objektai – abstraktūs, minimalistiški. Raudonais, aukso atspalvio dažais užtapyti objektai – amorfiškų, netaisyklingų geometrizuotų formų: vienos – kampuotesnės, kitos – apvalesnės. Subtiliai minimalistiškas ir pats dekoras. Vienas kitas aukso spalva tapytas plotelis, "nekaltas" inkliuzas – paauksuota taurė – kelia asociacijas su ankstesnėje Elvyros Katalinos parodoje, skirtoje S. Dali, eksponuotais popieriaus meno objektais.

Didelių popieriaus skiaučių baltumas – lyg savotiška aliuzija į tuštumą, sielos dykumą. Tam tikros įtampos, dramatizmo suteikia raudonos spalvos dėmės. Perfrazuojant E.K. Kriaučiūnaitę, šios laiptiškos, fragmentiškos kompozicijos – lyg savotiška kardiograma, atliepianti jos širdies ritmą.

Kiek išsiskiria ant trečios sienos eksponuojama apvali, ostiją primenanti popieriaus skiautė, į kurią įkomponuoti keli abstraktūs smėlio spalvos objektai. Tiek forma, tiek kompozicija, tiek spalvos kuria tam tikrą sakralumo, ramybės atmosferą.

Įdomu, ar šiose popieriaus kompozicijose yra grafikos elementų? Kokios kūrybos proceso subtilybės? Autorės žodžiais, vieni įspaudai – reljefiniai – nuo cinko plokštės tiesiog "įauginami" per patį popieriaus gaminimo procesą, kiti – įspaudžiami atveriant tuščias ertmes, dar kiti koliažo principu klijuojami, o spalvų plotai – tiesiog uždažomi, užtapomi.

Jau pats parodos pavadinimas liudija, kad sukurti popieriaus meno objektai, kitaip nei estampai, yra laikiški. Rankų darbo popierius, kaip ir pats gyvenimas, – trapus, nepatvarus. Kita vertus, svarbi ir popieriaus atmintis (tą patį popierių, jei netenkina rezultatas, galima permalti daug kartų).

Su popieriumi grafikė dirba jau dešimtį metų. E.K. Kriaučiūnaitė – viena popieriaus meno pradininkių Lietuvoje. Technologinių popieriaus meno paslapčių ji sėmėsi ir mokėsi 1994 m. Argentinoje, pas dailininką Ricardo Crivelli. Beje, ji pradėjo organizuoti ir popieriaus meno simpoziumus Perlojoje.

Grafikės žodžiais, kuriant įdomiausias pas darbo procesas: "Popierius – lyg gyva masė, reaguojanti į tavo judesį. Lyg dirbtum su tešla. Kol masė šlapia, gali modeliuoti ją kaip keramiką".

E.K. Kriaučiūnaitei ypač svarbi popieriaus faktūra, tekstūra. Grafikė popierių kuria daugiausia iš įvairių augalų su skirtinga faktūra – meldų, dilgėlių, ąžuolo. Ypač sudėtingas pats paruošimo procesas – malimas, mirkymas, sėmimas, spaudimas, džiovinimas ir t.t. Popieriaus gamybos/kūrybos specifika, grafikės žodžiais, yra ta, kad iš anksto turi numatyti, įsivaizduoti norimą rezultatą, vaizdą. Per patį procesą svarbus vaidmuo tenka atsitiktinumui, netikėtumui. Tad reikia ypatingo susikaupimo. Kai popierius paruoštas, jei netenkina rezultatas, pakeisti jau nieko nebegali. Galima nebent vėl viską permalti ir padėti iš naujo.

Tad kyla klausimas, kam priklauso popieriaus menas: grafikai, tekstilei, o gal keramikai? Popieriaus menas savotiškai atspindi nykstančias menų ribas. Grafikės manymu, menas (šiuo atveju – grafika) negali turėti griežtų ribų.

Žavi Elvyros Katalinos drąsa, veržlumas, atvirumas naujovėms, eksperimentams. Dailininkė aktyviai dalyvauja parodose, kuria asambliažus, instaliacijas. Beliekia jai ir mums visiems palinkėti, kad ir toliau neišsektų ta energija ir kūrybinė drąsa.