Muzika

Pučiamųjų instrumentų paroda Nacionaliniame muziejuje

kronika

iliustracija
Balys Buračas. "Trys piemenėliai ir užstovas liaudies šventėje. 1936 m. Merkinės mstl., Alytaus aps."

Rugsėjo 8 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta paroda "Lietuvių liaudies pučiamieji muzikos instrumentai", veiksianti iki lapkričio 4 d. Ši paroda, skirta VII tarptautiniam instrumentinio folkloro festivaliui "Griežynė", tapo iškilmingu festivalio pradžios akcentu.

Pasak Nacionalinio muziejaus direktorės Birutės Kulnytės ir parodos organizatorių, surengti specializuotą pučiamųjų instrumentų parodą inspiravo būtent šiųmetis, pučiamuosius instrumentus išsamiau pristatantis "Griežynės" festivalis. Viena iš sudėtinių festivalio dalių paprastai ir esti vienokių ar kitokių instrumentų paroda. Menančius bene 1991-ųjų festivalį "Skamba skamba kankliai" lydėjusią Nacionaliniame muziejuje surengtą liaudies instrumentų parodą tikrai turėtų pradžiuginti organizatorių ketinimas eksponuoti fonduose saugomus senuosius liaudies instrumentus. Tai leidžia tikėtis, jog sulauksim ir didesnės visų rūšių instrumentų ekspozicijos, gal pagyvės ir katalogų su nuotraukomis leidyba?

Šios parodos tikslas – parodyti visą šių instrumentų įvairovę nuo muziejuose saugomų seniausių pavyzdžių iki dabartinių meistrų pagamintų egzempliorių. Eksponuojami Lietuvos nacionalinio, M.K. Čiurlionio dailės, Šiaulių "Aušros", Panevėžio kraštotyros, Kupiškio etnografijos muziejų sukaupti bei šių dienų meistrų Egidijaus Virbašiaus ir Jono Bugailiškio pagaminti pučiamieji instrumentai. Iš daugybės surinktų eksponatų sumaniai ir itin estetiškai parengtoje ekspozicijoje (autorė – Gražina Pajarskaitė, parodos kuratoriai – Vida Šatkauskienė ir Arūnas Lunys (Lietuvos liaudies kultūros centras) bei Skaidrė Urbonienė (LNM) parodyta tik jų dalis, tačiau profesionaliai pristatytos visos pučiamųjų instrumentų rūšys: švilpiamieji, liežuvėliniai, pūstukiniai. Seniausieji eksponatai datuojami XIX a. pab. – XX a. pr. Tai didžioji dalis daudyčių, trimitų, taip pat birbynės, skudučiai ir kt. Nemaža dalis žievės trimitų, lamzdelių, ožragių ir kitų instrumentų – iš XX a. pirmosios pusės. Instrumentų ekspoziciją estetiškai ir informatyviai praturtina unikalios Balio Buračo nuotraukos iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus.

Pagrindinę idėją – susieti muziejinius eksponatus su dabarties tradicija – puikiai atskleidė ne tik parodos eksponatai, bet ir tai, ką jos atidarymo metu teko išgirsti, – atidarymo proga surengtame koncerte nuskambėjo bene visų parodoje pristatomų rūšių pučiamieji instrumentai, dar ir šiandien gyvuojantys liaudies muzikos tradicijų puoselėtojų dėka.

"7md" inf.