Pasaulyje

Šiuolaikinio meno instaliacija sudrumstė miesto ramybę

Daiva Lapėnaitė

iliustracija
Maurizio Cattelano instaliacija "Jie mus stebi" Milane

"Pakarti" vaikai Milano aikštėje

Vienoje pagrindinių Milano aikščių ankstų gegužės rytą praeiviai elgėsi neįprastai. Ne vienas pamiršo skubąs į darbą ir pražiopsojo autobusą, vairuotojai nepastebėjo degančios žalios šviesoforo šviesos. Visi stebėjo didmiesčio ramybės drumstėjus – tris ant ąžuolo šakos kabančius vaikus.

Ant seniausio miesto ąžuolo šakos kabantys ir atmerktomis akimis praeivius stebintys vaikai-manekenai daugeliui pasirodė tikri. Instaliacijos "Jie mus stebi" autorius – 44 m. Maurizio Cattelanas yra vienas žinomiausių pasaulyje Italijos šiuolaikinio meno atstovų, vadinamas Andy Warholo palikuoniu. Kiekvienu kūriniu jis sukelia diskusijas.

Tačiau ir uždirba nemenkas pinigų sumas. Daugelį šokiravęs ir lenkų tautą papiktinęs kūrinys "Devintoji diena" – juodo meteorito prispaustas popiežius Jonas Paulius II – prieš trejus metus Christie’s aukcione parduotas už 3,5 mln. litų.

Iki birželio pradžios turėjusį kabėti kūrinį jau po dviejų dienų nukabino 43 m. mūrininkas Franco De Benedetto.

Per televiziją pamatęs M. Cattelano instaliaciją Gegužės 24-osios aikštėje, vyras išėjo apsiginklavęs kopėčiomis ir žirklėmis. Užlipęs į medį jis nukabino du iš trijų "pakaruoklių". Siekdamas trečiojo F. De Benedetto pats nukrito žemėn iš 7 metrų aukščio.

"Kai pamačiau aikštėje "pakartus" vaikus, nebegalėjau susivaldyti. Tetroškau kuo greičiau nutrenkti žemėn šokiruojantį vaizdą", – aiškino F. De Benedetto.

Galvos sutrenkimu ir keliomis mėlynėmis atsipirkusiam vyrui iškelti kaltinimai dėl tyčinio meno kūrinio sugadinimo.

Pokalbis apie vaikystę

Skandalingą instaliaciją Milano aikštėje organizavo dizainerio Nicola Trussardi fondas.

"Tikėjomės polemikos, kuri būna konstruktyvi, jei tampa civilizuotomis diskusijomis, – sakė fondo direktorė Beatrice Trussardi. – Trussardi fondas siekia iškelti šiuolaikinį meną iš uždaros nedaugelio lankomos muziejų bei galerijų erdvės į gatves, apgyvendinti aikštėse.

Kiekvienas meno kūrinys siekia prakalbinti, diskutuoti. Būna įvairių nuomonių, tai normalu. Suprantu, kad trys aikštėje ant medžio šakos kabantys vaikai kam nors gali nepatikti, nes akivaizdžiai atspindi realybę."

M. Cattelanas, vienintelis šiuolaikinio meno kūrėjas, kurio personalinę parodą surengs Luvro muziejus Paryžiuje, instaliacija Milano aikštėje siekė konkrečių tikslų.

"Tai ne monumentalus darbas. Tačiau sukels baimę ir greičiausiai bus paskubom nuteistas ir pasmerktas, – sakė niekur meno mokslų nesimokęs ir Trento universiteto sociologijos mokslų bakalauro laipsnį ad honorem gavęs menininkas. – Tai pokalbis apie vaikystę, kuri man yra laisvės ir kartu prievartos erdvė. Tai – visur jaučiamos prievartos bei smurto išraiška. Norėjau paskatinti mąstyti apie ateitį, pasisakyti prieš karą, mirtį, smurtą ir kančias, kurias patiria vaikai."

Pasiūlė psichologų pagalbą

Ar M. Cattelano darbas privertė susimąstyti, ar ne, bet iki šiol tai bene vienintelis plačiosios italų visuomenės bei politikų dėmesio sulaukęs šiuolaikinio meno kūrinys.

"Civilinė atsakomybė dėl žmogaus susižalojimo ir vaikų, kuriems prireiks psichoterapeuto pagalbos išvydus šį vaizdą mieste, gula ant Milano mero pečių, – pareiškė Nacionalinio aljanso partijos atstovas Piergianni Prosperino. – Menininkui būtinas privalomas psichologinis gydymas. O merui bei patarėjui kultūros klausimais – dar ir gero skonio tyrimas".

Milano meras Gabriele Albertini nesigaili davęs leidimą demonstruoti M. Cattelano kūrinį mieste.

"Tai vieno žymiausių ir pagarbos vertų Italijos menininkų meninė išraiška, sukelianti įvairių nuomonų. Galima vertinti ar kritikuoti, tačiau nevalia pamiršti, kad laisva minčių ir kūrybos raiška yra mūsų visuomenės pagrindas."

"Vaikai-manekenai, pakabinti ant medžio šakos Milano aikštėje, nėra menas, – atšovė aljanso senatorius Michelle Bonatesa. – Tai bandymas provokuoti, įžeisti, padaryti įspūdį ir sukelti skandalą. Bandymas patekti į dėmesio centrą ir papildyti sąskaitą banke."

Kaltinimai rinkimine reklama

Instaliacija papiktino ir Milano tėvų sąjungą.

"Sąmonę visų pirma reikia naudoti vaikų apsaugai ir tik paskui mėginti ją "prakalbinti". Menas padeda atkreipti dėmesį, mąstyti, todėl autoriaus tikslai nėra smerktini. Tačiau menas neturi prievartauti vaikų jautrumo", – sakė sąjungos koordinatorius Alessandro Romano.

Aršiau prieštaravo Vaikų teisių apsaugos organizacijos prezidentas Antonio Marziale.

"Tai šiurpus būdas matyti vaikystę šiuo istoriniu momentu. Tiesa, kad vaikų teisės net ir tokiose civilizuotose šalyse kaip Italija kasdien pažeidinėjamos. Tačiau instaliacija su tuo neturi nieko bendra. Baisiausia, kad savivaldybė davė leidimą. Milanas nepritaikytas ir meras nieko nenuveikė, kad jiems čia būtų geriau gyventi. Jei merui reikėjo rinkiminės reklamos, galėjo atlikti konkrečių darbų, o ne demonstruoti vaikus pakaruoklius."

Kaltinimai rinkimine reklama Milano merui buvo paremti tuo, kad meras G. Albertini bei jo patarėjas kultūros klausimais Salvatore Carruba priklauso valdančiajai Silvio Berlusconi partijai "Pirmyn, Italija", besiskelbiančiai žodžio ir išraiškos laisvės sergėtoja. O rinkimai į Europos Parlamentą turėjo vykti jau kitą mėnesį kartu su administraciniais rinkimais šalyje.

Tuo tarpu opozicinės Šiaurės lygos atstovai sekso reikmenų parduotuvėje nupirko tris pripučiamas moteris-lėles ir pastatė prie Milano savivaldybės pastato.

"Šios trys lėlės yra lygiai toks pat mėšlas kaip ir M. Cattelano pakaruokliai", – pareiškė lygos vadovas Matteo Savini.

Akys nemato, širdis neskauda

Personalinio absurdo teatro kūrėju vadinamo M. Cattelano menas balansuoja tarp realybės ir fiktyvumo, jis turi subtilų paradokso, transgresijos ir tolerancijos ribų jausmą. Jis nesiūlo sprendimų, tiesiog parodo, kad galima išgyventi nepasiduodant sistemai.

Tačiau viso pasaulio didžiuosiuose šiuolaikinio meno muziejuose parodas rengusio autoriaus Milano aikštėje pakabinta instaliacija kaip meno kūrinys buvo įvertinta tik kritikų.

Vieno žinomiausių Italijos meno kritikų Vittorio Sgarbi manymu, trukdymas M. Cattelanui eksponuoti meno kūrinį yra "rasistinis išpuolis".

"M. Cattelano darbas nepakartojamas. Pataiko tiesiai į problemos centrą. Būtent jo akivaizdus aiškumas sukėlė priešišką reakciją ir įtampą", – įsitikinusi Rivoli pilies muziejaus Turine direktorė Ida Giannelli.

"Milane instaliacija sukėlė tinkamą įtampą ir poetiškai pabrėžė žmogaus menkumo instrumentalizavimą ir netinkamą naudojimą televizijoje", – sakė Venecijos bienalės, kurioje M. Cattelanas dalyvavo penkis kartus, direktorius Francesco Bonami.

Instaliacija sukėlė baimę, pyktį ir priešiškumą todėl, kad buvo surengta miesto aikštėje, visiems matoma ir prieinama. Jei būtų vykusi meno galerijoje – niekas, išskyrus kelis kritikus, nebūtų apie ją kalbėjęs.

Tai patvirtina ir vienoje Brescios galerijoje žemyn galva kabojęs už kojų pririštas Italijos vyriausybės vadovo S. Berlusconi manekenas. Tai niekam neatrodė provokacija.

"Kodėl Ugandoje ar Sudane, Irake ar Palestinoje kankinamų vaikų vaizdas nesukelia skandalo? – klausė M. Cattelaną palaikantys milaniečiai. – Todėl, kad yra toli nuo mūsų.

Mažieji čečėnai, afganai kasdien gyvena lyg su virve ant kaklo. Ir niekas nepuola jų gelbėti. M. Cattelano kūrinys aiškiai sako: baisus elgesys su vaikais yra čia pat, šalia mūsų."

Specialiai "7 meno dienoms" iš Milano