"Mes Europoje ir Europa mumyse"

Septyni praėję Thomo Manno festivaliai Nidoje leidžia kalbėti apie jau subrendusią tradiciją, kiekvieną vasarą išsiskleidžiančią savaitės menų sambūviu bemaž tolimiausiame vakariniame Lietuvos taške tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių. Bet kurį festivalį kuriantys ir puoselėjantys žmonės, ko gero, siekia to paties – kad renginys ilgainiui įgytų atpažįstamą, savitą pavidalą, kad būtų plėtojamas pagal iš anksto nusibrėžtus kriterijus, kad būtų brangus ne vien rengėjams, bet ir jo dalyviams, publikai. Ne išsyk radosi T. Manno festivalio renginių forma, jų dramaturginis modelis, ne iš karto festivalio koncepcija buvo vientisa, tačiau laikui bėgant ir patirčiai augant susiklostė tokia išraiškos priemonių ir formų visuma, kuri, vieno šio festivalio sumanytojų kultūrologo Vytauto Balčiūno žodžiais, išsidriekė tikru menų pokalbiu, nekartojančiu ir neimituojančiu, kviečiančiu susitikti, klausytis, klausti, mąstyti, kalbėti ir girdėti.

Žinoma, T. Manno festivalio atmosferą formuoja unikalus Nidos gamtos grožis, istorinis palikimas bei kultūrinis paveldas iš XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Nidos dailininkų kolonijos ar rašytojo T. Manno ir jį lankiusių svečių laikų. Vis dėlto – sutikime – to nepakaktų, kad festivalio turinys savaime bylotų žmogaus dvasiai, žadintų estetinius, moralinius ar prasminius potyrius. Festivalio atmosferos kertinius akmenis sudėjo nuo pat pradžios jį kūrę, idėjomis ir darbais maitinę žmonės: kultūrologas V. Balčiūnas, T. Manno kultūros centro direktorė Vitalija Teresė Jonušienė, muzikologė Ona Narbutienė bei literatūros tyrinėtoja, kritikė Viktorija Daujotytė. Na, o ilgainiui šio renginio bendradarbiais tapo mokslininkai, rašytojai, muzikos atlikėjai, dailininkai, kino bei teatro menininkai ir visi kiti, save priskiriantys šiai formaliai neįvardytai T. Manno festivalio brolijai.

Šeštadienį, liepos 10 d., Neringos savivaldybės aikštėje Petro Vyšniausko (saksofonas) ir choro "Aidija" atliekamos kompozicijos paskelbs VIII tarptautinio T. Manno festivalio pradžią ir, tikėkimės, nuo pat pirmojo vakaro įtrauks publiką į intensyvų renginių srautą. Festivalis keičiasi, ir šiemet jo tema pirmą kartą nėra tiesiogiai susijusi su T. Manno gyvenimu ar kūryba. "Manau, kad taip yra gerai", – įžanginiame festivalio bukleto žodyje rašo Antanas Gailius, T. Manno kultūros centro kuratoriumo pirmininkas, o toliau argumentuoja: "Festivalį rengiantis Thomo Manno kultūros centras turėtų būti suprantamas ne kaip šio didžio rašytojo adoracijos, bet kaip tarptautinio kultūros žmonių dialogo vieta. Temą šių metų festivaliui padiktavo dabarties istorija. "Mes Europoje ir Europa mumyse" – vargu ar esama svarbesnio klausimo ir "senajai", ir "naujajai" Europai dabar, praėjus vos dviem mėnesiams nuo istorinio Europos Sąjungos išsiplėtimo". Saugūs ir darnūs vieningos Europos namai, aprėpiantys įvairias tautas, skirtingus mentalitetus bei patirtis, gali harmoningai gyvuoti tik visiems tarpusavyje bendraujant, diskutuojant, kalbantis. Kaip tik šito ir siekiama festivalio programa. Joje dalyvaus Lenkijos, Vokietijos ir Lietuvos intelektualai. Pagrindinės temos plėtotė apims ir kitus šio festivalio dėmenis, tarp jų, kaip visada, ir muzikinius renginius.

Kad šiųmetė festivalio tema išties svarbi ir reikšminga, įsitikinęs ir T. Manno festivalio globėjas Prezidentas Valdas Adamkus: "Europa, jos kultūra, jos tapatybė – tai iš pačios Thomo Manno kūrybos kylanti tema". Savo sveikinime, atsiųstame festivaliui, Prezidentas akcentuoja, jog "Europa – ne jauki protėvių mums patikėta vieta, bet nuolatinis kultūros žygis, į kurį šiandien leidžiamės ir mes, besijungiančios, besiplečiančios Europos žmonės". Minėtą renginį šįmet sutiko globoti ir Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Jos generalinė sekretorė Asta Dirmaitė pabrėžia, jog šio festivalio tema, "nežiūrint į ją tik iš politinės pusės, šiandien parodo esminę žmogaus ir tautos pasirinkimo kryžkelę, kurioje stovi ne tik Lietuva, bet ir visos Europos šalys".

Pagrindinis VIII T. Manno festivalio muzikinės programos motyvas – J.S. Bacho kūryba, simbolizuojanti bene ryškiausią Europos tautų bendrumą – krikščionybę. Šios programos sudarytoja O. Narbutienė festivalio buklete cituoja Nobelio taikos premijos laureato, didžiojo humanisto Alberto Schweitzerio mintį, apibendrinančią Bacho kūrybą: "Visos praeities ir dabarties kartų meninės paieškos, visi siekiai, visa kūryba, visi troškimai ir klystkeliai sutraukti daiktan ir reiškiasi jo veikaluose". J.S. Bacho muzika skleidė ir tebeskleidžia šviesą praeities menininkams ir naujoms kūrėjų kartoms, tad ją vienaip ar kitaip atspindės dauguma koncertų. Girdėsime lietuvių kompozitorių kūrinius, inspiruotus šio kompozitoriaus muzikos, J.S. Bacho kūrybą atliks jaunieji muzikai – tarptautinių konkursų laureatai, o taip pat festivalio senbuviai. Muzikinėje programoje ir šįmet bus tęsiamos tradicijos: įvyks specialiai festivaliui užsakyto lietuvių autoriaus kūrinio premjera (Vytauto Barkausko "Vasara 2004. Nida"), bus surengtas lietuviškos muzikos vakaras (Juozo Naujalio kūryba), dainuos bemaž visų T. Manno festivalių dalyvis – kamerinis choras "Aidija", vadovaujamas Romualdo Gražinio.

Festivalyje bus ir dailės bei kino meno programa. Pirmajai atstovaus Kęstučio Vasiliūno kuruojama paroda "Dailininkų knygos iš Europos", eksponuojama T. Manno kultūros centre, ir paroda "Talpos" Mizgirių galerijoje. Kino programoje bus demonstruojami lietuvių, vokiečių bei skandinavų šalių režisierių filmai. Jų pažiūrėti publika kviečiama į vieną romantiškiausių Nidos vietų – prie švyturio.

Taigi visus, pasiilgusius naujų įspūdžių, kviečiame į šį renginį Nidoje liepos 10–17 d. (renginio programą žr. "7MD" skelbimų skiltyje). Iki pasimatymo!