Dailė

Tinkluose įstrigusi erdvė

Prancūzų menininko Odono meditacijos

Elena Černiauskaitė

iliustracija
Odon. "Panto Patakas". 1980 m.


"Mano studija – tai mano Visata,
Visa Visata telpa mano studijoje"
Odonas

Janinos Monkutės-Marks muziejuje Kėdainiuose veikė garsaus šiuolaikinio Prancūzijos menininko Odono paroda, tad meno mėgėjus norėtųsi išsamiau supažindinti su šiuo dailininku ir jo kūryba.

Guy Houdouinas (gimęs 1940 m.) – tikroji dailininko pavardė, 1997 m. jis ją pakeitė tiesiog į Odoną. Tai ne menininko pavardės trumpinys ir ne šiaip užgaida. Odono vardas susijęs tiek su menininko kūryba, tiek su jo gyvenimu. "Odon" anagrama prancūziškai reiškia raištį, virvę, o dailininko kūriniai – savitos iš polichrominio popieriaus juostelių supintos mandalos ir spiralės.

Odono kūryboje labai svarbus filosofinis aspektas. Jo sudėtingi pinti darbai nėra iš anksto apgalvoti ir vėliau įgyvendinti pagal numatytą projektą; kiekvienas kūrinys – tai meditacijos, maldos forma, materiali minčių išraiška, o pynimo procesas tapatintinas su rožinio kalbėjimu (tiesa, kai kuriuos jau baigtus savo kūrinius dailininkas nupiešia arba atspaudžia grafika). Jei Odono darbai neturėtų gilios filosofinės minties, jie tebūtų nuobodžios praktikos rezultatai, daugybė panašių vieno kūrinio variantų. Tačiau savo koloritu, ritmu, technika, struktūra, dydžiu (nuo nedidukų, 20 x 20 cm, iki milžiniškų, 500 x 420 cm) jie tokie įtikinantys ir įspūdingi, jog nesižavėti tiesiog neįmanoma.

Pindamas Odonas niekuomet neskuba, dirba lėtai, nuosekliai ir niekada nesiima kito objekto, kol nebaigtas pradėtasis. Pirmasis kūrimo etapas – popieriaus dažymas iš abiejų pusių. Išdžiūvęs popieriaus lapas supjaustomas tiesiomis juostelėmis ir jos prasidedamos pinti. Pasak autoriaus, abi popieriaus pusės skirtingomis spalvomis dažomos todėl, kad nupinto kūrinio paviršius atrodytų judresnis, "nervingesnis".

Ankstyviausi Odono pynimai – apskritimo formos. Tai vadinamieji "Ratai".

Ėmęsis pynimo, audimo technikų, menininkas jau buvo gerai žinomas kaip tapytojas, tačiau jo tapytos ekspresyvios žmonių galvos ir geometrinės (žiedų) formos buvo kupinos blaškymosi, skausmo, nevilties, pesimizmo, multiplikuojami ašarų, stigmų motyvai. Ilgainiui pynimuose jis ne tik visiškai atsisakė figuratyvumo (pirmųjų "audinių" centre dar matyti žmonių galvos), bet ėmė visiškai kitaip suvokti ir pateikti pasaulį. Savo mandalomis Odonas gieda odę džiaugsmui, jos tarsi vientisos begalinės Visatos modeliai spinduliuoja optimizmą ir teigiamas emocijas (meilę, laimę, sveikatą). Sukantis ratui gimsta erdvė ir laikas, ratas – visų ciklų atsinaujinimo, kosmoso simbolis, jis daugelyje kultūrų simbolizuoja saulę.

Odono gyvenimui ir kūrybai didelės įtakos turėjo įvairių kultūrų (Peru indėnų, indų, kinų, Tibeto, Afrikos tautų) palikimas – filosofija, religija, liaudies menas. Todėl "Ratų" laikotarpio darbuose daug asociacijų su šiomis civilizacijomis. Jų forma (apskritimas), ornamentai, koloritas (raudona, geltona, mėlyna spalvos, kartais susiliejančios viena su kita ir taip pagimdančios naujus tonus), net pati technika (pynimas, audimas) primena inkų ir jų palikuonių talismanus, nešiojamus ant krūtinės.

iliustracija
Odon. "Revoliucinis Patakas I". 1991 m.

Kūryboje Odonas identifikuoja save su Pataku – mitine neregima būtybe, kurios vardas figūruoja beveik kiekvieno darbo pavadinime (pvz., "Iki-Patakas", "Beveik-Patakas II", "Patakas-Plius"). Patakas, panašus į Carloso Castanedos aprašytus dvasios karius, lydi Odoną jo kūrybinėse meditacijose, rodydamas teisingą kelią.

1985 m. ištiktas sunkios ligos Odonas liovėsi pynęs, tačiau nenutraukė kūrybinės veiklos: pasaulį išvydo karpinių serija "Saulės ir žvaigždės" (asocoacija su Šv. Pranciškaus Asyžiečio giesme). 1989 m. menininkas vėl ėmė pinti ir austi, tačiau naujieji darbai gerokai skyrėsi nuo ankstesniųjų. Visų pirma, kitoks buvo popieriaus apdirbimas: iš abiejų pusių nuspalvintą popieriaus lapą jis supjaustydavo tiesiomis juostelėmis, paskui jas susukdavo, suvydavo palikdamas augalo lapus primenančius neapdirbtus galus. Keičiantis spalvoms ir tekstūrai, dailininko darbai įgavo reljefiškumo – erdvė juose iš dvimatės tarsi virsta trimate, įtraukdama ir ketvirtąjį matmenį – laiką. Kartais kaip medžiaga juostelėms gaminti naudojami kitų dailininkų tapybos darbai, jų autorių specialiai paaukoti šiam tikslui (pvz., Pierre’o Alechinsky’o, Jeano Messagiero, Henri Cueco).

Kita vertus, pasikeitė ne tik "pluoštas", bet ir pats objektas – menininkas pradėjo pinti spirales, kurių pradinis taškas yra ir pabaiga – centras, tuščias arba pilnaviduris apskritimas. Išsivijusią spiralę galima tęsti iki begalybės, tačiau šie darbai – visiškai užbaigti. Kūrinys būna baigtas tuomet, kai taip nusprendžia Odonas. Tačiau jis pats sako – Dievas galįs pasiimti jį bet kuriuo metu, tada visi jo darbai bus baigti ir jis išeis atlikęs visas užduotis.

Pynimo principas primena natūralias gamtoje egzistuojančias formas – palmės lapų išsidėstymą ant šakos, susivijusias kriaukles, iš kurių girdėti jūros ošimas, vėjyje besiplaikstančius ar ankstyvą rytą rasos lašais tviskančius voratinklius. Dailininko darbai – kartu ir labirintai, simbolizuojantys sunkią, klaidžią kelionę į žemiškąją ir į dangiškąją Jeruzalę. Odonas kuria ritmą nelyginant džiazo muzikantas: kadencija, tempas, akordas, sulėtinimas, intervalas, svingavimas.

Dvasingumo paieškoms dailininkas pasitelkia matematinę meditaciją. Gilindamasis į numerologiją, Odonas renkasi griežtai apibrėžtą spiralės spindulių skaičių: iš spiralės centro išauga 5 arba 7 spinduliai, kiekvienas besisukdamas dalijasi dar į tris. Atsiranda judesio pojūtis, o susuktų juostelių margumynas jį sustiprina taip, kad tai, kas inertiška, tampa dinamiška. Spinduliams vyniojantis aplinkui ir dalijantis daugėja tuštumų – pasiekiamas vertigo efektas. Sukimosi įspūdis toks stiprus ir paveikus, jog žiūrovui gali iš tiesų pradėti svaigti galva. Sukimosi energija čia cirkuliuoja kaip centrifugoje: ji teka iš centro į periferiją, iš kraštų grįžta į centrą, ir vėl iš naujo…

Naujausi dailininko darbai – besisukančios "Kibirkštys" – tarsi tinklai, sugavę erdvę.