Nostalgiškoji bossa nova Vilniaus festivalyje

Pery Ribeiro

Džiazui Vilniaus festivalyje šįmet atstovavo koncertas "Bossa Nova legendos", vykęs birželio 20 d. Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose. Buvo planuota, kad bossa nova skambės Didžiajame universiteto kieme, tačiau tądien Vilniaus padangę užtraukę debesys privertė rengėjus perkelti koncertą po stogu. Juk lyjant lietui net ir karščiausia Lotynų Amerikos muzika vargu ar būtų pritraukusi tiek žmonių, kiek atėjo pasiklausyti egzotiškojo džiazo iš Brazilijos.

Tačiau atėjęs į Koncertų ir sporto rūmus nelikau visiškai patenkintas: didžiulės salės akustika, jos erdvė galbūt labiau tinka roko ar pop muzikos koncertams nei subtilesnei džiazo muzikai. Jei koncertas būtų vykęs Didžiajame Vilniaus universiteto kieme, kurio uždara erdvė yra gana kompaktiška, turbūt būtume mėgavęsi kokybiškesniu garsu. Koncertų ir sporto rūmų salėje garso kokybės pritrūko. Viršutinėse eilėse ir salės šonuose garso buvo mažoka, o eilėse priešais sceną jo buvo per daug. Pristigo balanso, nors jį tokioje salėje pasiekti ganėtinai sunku.

Antras, ne mažiau svarbus koncerto aspektas, formuojantis įspūdį, yra vaizdas. Bepigu klausytojams, sėdintiems pirmose eilėse – jie mato viską. O jei sėdi kur nors didžiulės ir ne itin estetiškos salės palubėje, matai tik tolumoje judančias figūras. Galbūt tokiais atvejais scenos kraštuose derėtų pastatyti didelius ekranus, tada nebūtų nuskriausti ir paskutiniųjų eilių žiūrovai, be to, ir bendras vaizdas būtų žymiai įdomesnis. Na, bet šiuo atveju erdvės pakeitimas nebuvo planuotas...

Anonsuodami koncertą Vilniaus festivalio rengėjai klausytojus viliojo "ansambliu iš Brazilijos" ir skelbė, jog daininikai Leny Andrade bei Pery Ribeiro Europoje lankosi pirmą kartą. Tai ne visai tiesa. Faktai, skelbiami interneto svetainėje www.bossanovalegends.com byloja ką kita: ansamblio lyderiai – gitaristas Paulas Morrello (tikrasis vardas Cornelius Schmidkunzas) yra vokietis, o saksofonininkas Kimas Barthas – danas. Šiedu muzikantai lankėsi ir muzikavo Brazilijoje. Tenykščiams muzikantams buvo sunku ištarti tikrąją gitaristo pavardę, todėl šis nusprendė pasivadinti Paulu, o pavardę kažkodėl pasirinko Morrello... Abu dainininkai jau senokai gyvena JAV.

Tikrieji brazilai yra pianistas Joāo Carlos Coutinho, bosininkas Lścio Nascimento ir būgnininkas Adriano de Oliveira, sudarantys ansamblio ritmo grupę. Tame pat tinklapyje skelbiama, kad "Bossa Nova Legends" nuo sausio mėnesio jau spėjo išmaišyti pusę Europos...

Šiek tiek istorijos. Elegantiškasis bossa nova stilius susikūrė praėjusio amžiaus 6-ojo dešimtmečio pabaigoje kaip kelių muzikos stilių samplaika, konkrečiau – braziliškosios sambos ir JAV Vakarų pakrantėje tuomet karaliavusio "cool", arba "vėsiojo" džiazo. Iš pradžių bossa nova netgi taip ir buvo vadinta – "Jazz Samba". Aistringas šios muzikos propaguotojas buvo žinomas brazilų kompozitorius Antonio Carlos Jobimas, o ypač ją išpopuliarino amerikiečiai džiazistai – saksofonininkas Stanas Getzas ir gitaristas Charlie Byrdas, taip pat brazilų gitaristas ir dainininkas Joāo Gilbertas bei jo žmona Astrud Gilberto.

T. Binkio nuotraukos

1962-aisiais pasirodžiusi plokštelė "Jazz/Samba" (įrašyta S. Getzo ir C. Byrdo) buvo bene pirmasis naujosios džiazo mados pranašas, o 1963-ųjų albumas "Getz/Gilberto" pavergė visą Ameriką (gal net ir visą pasaulį). Plokštelėje įrašyta daina "The girl from Ipanema" tapo tarptautiniu hitu, išgarsinusiu jos atlikėjus ir kūrėjus, o kartu ir bossa nova stilių. Klausytojus sužavėjo ir iki šiol keri dainos melodija bei paprastas, gal kiek infantilus A. Gilberto balsas.

Nors braziliškais ritmais 7-ojo dešimtmečio viduryje stengėsi groti daugelis Amerikos džiazistų, kaip ir visos mados, bossa nova išsikvėpė ir šiuo metu ją groja daugiausia tik brazilų muzikantai.

Dainininkai Leny Andrade ir Pery Ribeiro, vieni iš bossa nova pionierių, į Vilnių atvyko tarsi norėdami prisiminti senus gerus laikus. Abu jau garbaus amžiaus, tačiau dar kupini energijos. Talkinami instrumentininkų – Paulo Morrello ir Kimo Bartho kvinteto, L. Andrade ir P. Ribeiro atliko žinomas bossa nova temas, be kitų, garsiąsias Luiz Bonfį sukurtą "Manha de Carnaval" bei kadaise tarptautiniu hitu buvusią A.C. Jobimo "Garote de Ipanema" (The Girl from Ipanema). Beje, P. Ribero buvo pirmasis, atlikęs šią nuostabią dainą.

Tarsi norėdami "apšildyti" publiką, koncertą pradėjo instrumentininkai. Vėliau dainavo P. Ribeiro, po dar dviejų instrumentinių kūrinių į sceną pakilo dėl "tamsaus" balso tembro bei plataus diapazono braziliškąja Sarah Vaughan vadinama L. Andrade, o koncertas baigėsi puikiu duetu, A.C. Jobimo sukurta daina "Só Danēo Samba" (Jazz Samba).

Rodos, viskas buvo gerai, tačiau pasigedau braziliško autentiškumo. Instrumentinė grupė grojo lyg ir gerai, bet visgi vangokai, kartkartėmis išlįsdavo ansamblio lyderių "akademiškumas".

Žinoma, turbūt sunku tikėtis, kad vokietis ar danas (nors ir įgiję puikų išsilavinimą bei groję Brazilijoje) muzikuos kaip tikri brazilai. Šaltas šiaurietiškas pragmatiškumas dažnai ėmė viršų.

Labiau patiko energingasis P. Ribeiro. Jis puikiai bendrauja su publika, matyt, JAV praleisti metai nenuėjo veltui. Patiko plataus diapazono L. Andrade balsas, nors jos pasirinktos dainos buvo gal pernelyg nostalgiškos.

"Bossa Nova Legends" atvėrė senų gerų dainų skrynią, girdėjome jas dainuojant šio stiliaus pradininkus. Nedrįsčiau tvirtinti, kad koncertas buvo panašus į prisiminimų vakarą, tačiau ypatingų naujovių taip pat neišgirdau.

Vilniaus festivalio rengėjai, regis, sumanė supažindinti Lietuvos muzikos mylėtojus su Lotynų Amerikos džiazu. Pernai grojo kubiečiai "Maraca and Otra Vision", šiemet klausėmės bossa nova melodijų, ką gi išgirsime kitąmet?