Vilniaus festivalio siurprizas

Radu Marian

Vilniaus festivalio publika jau įprato senosios muzikos koncertų klausytis Bernardinų bažnyčioje. Autentiška, restauratorių triūso nepaliesta aplinka, tarsi perkelianti keliais šimtmečiais atgal, sustiprina įspūdžius. Todėl koncertai "Bernardinuose" visada labai populiarūs.

Birželio 25 d. klausytojams pasiūlytos programos pagrindinis akcentas – fenomenalus, natūraliu vyrišku sopranu gamtos apdovanotas rumunų kilmės dainininkas Radu Marianas. Jam talkino senosios muzikos ansamblis iš Italijos "Il teatro alla moda" : Giorgio Sasso (barokinis smuikas), Bruno Ré (viola da gamba) ir Cécilia Montanaro (klavesinas).

Georgo Friedricho Händelio kantata "Un’alma innamorata" ir arija iš operos "Radamisto", Riccardo Broschi ir Johanno Adolfo Hasse’s arija "Son qual nave...", Girolamo Frescobaldi arijos "Se l’aura spira" ir "Cosi mi disprezzate", Antonio Vivaldi kantatos "Elvira, anima mia" ir "Lungi dal vago volto" – šie kūriniai koncerto programėlėje buvo anonsuoti kaip muzika iš XVII–XVIII a. dainininkų kastratų ir įžymiojo Farinelli repertuaro.

Vos R. Marianui pradėjus dainuoti, neliko abejonių, kad tai išties unikalaus talento dainininkas. Jo balso tembras ir tesitūra – kaip tikro soprano, tačiau svarbiausia – virtuoziška vokalo technika ir baroko stiliaus išmanymas. R. Mariano interpretacija pasižymi tempo ir dinamikos laisve, puikiu intonavimu, lengvu sudėtingų "akrobatinių" pasažų atlikimu. Stebėtinas diapazonas, grakšti frazuotė, žėrinčios kadencijos.

Cécilia Montanaro (klavesinas), Bruno Ré (viola da gamba) ir Radu Marian M. Raškovskio nuotraukos

Pažintis su R. Mariano talentu būtų buvusi dar įspūdingesnė, jei koncertas būtų vykęs palankesnėje akustinėje aplinkoje. Bažnyčios erdvė nuskriausdama klausytojus pasiglemždavo subtiliausius muzikos niuansus.

Girdėjome ir instrumentinius kūrinius: Evaristo Felice’s dall’Abaco Sonatą smuikui ir basso continuo d-moll, op. 1, Nr. 2 ir Francesco Geminiani Sonatą violai da gamba ir basso continuo d-moll, op. 5, Nr. 2. Visi trys ansamblio nariai – baroko muzikos specialistai, tačiau grieždami be R. Mariano jie atrodė galbūt kiek akademiški, labiau paisantys muzikos "raidės", o ne "dvasios".

Nors be pertraukos atlikta programa tęsėsi beveik dvi valandas, tačiau koncertas nė kiek neprailgo. Atlikėjų meistriškumas vis labiau kaitino klausytojus, o didžiausi entuziastai garsiai šaukė "bravo". Koncertas baigėsi ovacijomis ir svaiginančiais bisais.

Unikalus Radu Mariano balsas pavergė Vilniaus publiką.