"Afekto vaizdai": mylėk, pasitikėk ir palik

Naujosios dramos akcijoje pirmą kartą Baltijos šalyse bus pristatytas garsus belgų teatro ir kino menininkas Janas Lauwersas ir jo vadovaujama "Needcompany". Gegužės 23 d. Jaunimo teatre bus rodomas spektaklis "Afekto vaizdai", sukurtas trupės 15 metų jubiliejaus proga ir jau suvaidintas daugelyje Europos teatrų. Gegužės 22 d. "Skalvijos" kino centre galima pamatyti Jano Lauwerso filmą "Auksinės žuvelės žaidimas", pristatytą 2002 m. Venecijos bienalėje, apdovanotą "Kinematix" prizu už skaitmeninių technologijų taikymą kine, o 2004 m. Slemdanso nepriklausomųjų filmų festivalyje apdovanotą "Grand Jury Honour" prizu.

Janui Lauwersui svetimas dažnam šiuolaikiniam menininkui būdingas užsisklendimas vienoje meno srityje ir estetiniai eksperimentai. Šis teatro ir kino režisierius, choreografas, dramaturgas sugeba peržengti įvairių menų ribas ir pasiekti visiškai naują, originalų rezultatą. Lauwerso kuriamame teatre taip jungiami šiuolaikinio dramos teatro, gyvos muzikos ir kino elementai, kaip reto kurio kito mūsų dienų menininko kūryboje. Tai ne taip jau ir stebina, nes jis studijavo vizualiuosius menus. Štai kodėl jo teatro pastatymai visada buvo "aštrūs": Janas Lauwersas peržengia ribas išsaugodamas kritinę poziciją formaliųjų draminių raiškos priemonių atžvilgiu. Jo kūryba susideda iš viena kitą papildančių opozicijų: individualus žaidimas ir kolektyvinis veiksmas, empatija ir abejingumas, grožis ir irimas, aistra ir smurtas, erosas ir tanatas. Visi šie elementai įterpiami į nuolatinę "formos aiškumo", kaip Janas Lauwersas vadina įprastą teatrą, ir fragmentuoto naratyvo kovą, dažnai priešinant "reflektyvią" vaidybą ir "nevaidybą". Lauwersas dirba ir kaip dramaturgas, rašo tekstus savo spektakliams ir kino scenarijus.

Lauwerso spektakliai ir pirmieji jo kino bandymai šiandien kelia žinomiausių pasaulio teatro ir kino festivalių susidomėjimą. Lauwersas ir "Needcompany" gastroliavo JAV, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, dalyvavo Avinjono, Miuncheno ir kituose garsiuose teatro festivaliuose, pelnė prestižinį Niujorko "Obie" prizą už geriausią užsienio spektaklį. Lauwersas ir "Needcompany" dirbo su "Ballett Frankfurt", "Deutches Schauspielhaus" Hamburge.

Viename naujausių Lauwerso spektaklių "Afekto vaizdai" pasakojama apie vyrą, kuris per kelias akimirkas praranda viską, ką turėjo. Mes stebime mintis, pralekiančias jo smegenyse tuo momentu, kai staiga viskas virsta nieku. Spektaklis balansuoja tarp mirties, smurto, karo sukelto pesimizmo ir humoro, grožio paieškų. "Afekto vaizdų" sukūrimui įtaką padarė karas Kosove, tačiau, anot Lauwerso, spektaklis susijęs su daugeliu kasdien pasaulyje vykstančių karų ir karo nuojautomis.

Kartu "Afekto vaizdai" yra ir savotiška mūsų dienų utopijų parabolė. Utopijomis šiandien tampa lengvai pasiekiamos laisvės ir laimės iliuzijos, kurias siūlo vartotojiška visuomenė. Tačiau užklupus brutaliai ir griaunančiai realybei, saugumo ir gerovės idealai subyra kaip iliuzijos. Spektaklio pagrindas – iš iliuzijų kylantis melas, kuriuo užpildoma erdvės ir laiko tuštuma. Janas Lauwersas pasakoja istoriją be pradžios ar pabaigos, kai iš "afekto vaizdų" kylantis švelnumas išsigimsta į smurtą, o siaubas virsta meile. Kaip ir visuose "Needcompany" projektuose, "Afekto vaizduose" šokis, gyva muzika ir performansas jungiami su aukščiausio lygio vaidyba. Šį kartą veiksmas sukasi apie baltą triušį. Triušis įkūnija švelnumą, meilumą. Bet triušio galvų kaukės spektaklyje tokios, kaip ir branduolinių raketų galvutės ar neperšaunamos liemenės. Ši dviprasmybė yra Lauwerso spektaklio ženklas.

Spektaklio leitmotyvu tapo citata iš Dono DeLillo romano "Požeminis pasaulis" – "Mylėk, pasitikėk ir palik". Praėjus vos penkioms "Afekto vaizdų" minutėms, pasijunti žaidžiąs su ugnimi. Tačiau tai, kad prožektoriai dar tebešviečia, reiškia, kad čia esantys žmonės – bendrininkai, aktoriai – draugiškai kreipiasi į publiką, kartkartėmis linksmina populiariomis dainelėmis. Režisierius Janas Lauwersas žaidžia klastingą žaidimą, pirmiausia sugundydamas, o po to prieš nosį užtrenkdamas duris, sukurdamas bičiulišką atmosferą, bet niekada neleisdamas pamiršti rusenančio nerimo jausmo. "Afekto vaizdai" propaguoja žmonijos apsivalymą. Linksmoms sieloms, regis, nė kiek nerūpi, kad bet koks gimstantis saugumo jausmas tuojau pat sutraiškomas. Lygiai taip pat aktoriai užkulisiuose vis atstatinėja ką tik nugriuvusius bokštus. Prasmės raktą gali pasiūlyti Sizifo mitas, bet vietoje išmėginimo čia matome greičiau susitaikymą su žemiškąja egzistencija.

"Afekto vaizdus" galima žiūrėti tarsi akies krašteliu, kai nežinai, ką iš tikrųjų matei. Panašiai kaip tinklainėje užsiliekantys vaizdo kontūrai, "Afekto vaizdai" įsispaudžia būtent į sąmonės pakraštį ir persmelkia mūsų suvokimą. Kartu "Afekto vaizdai" yra mėginimas susitaikyti su gyvenimu.

"Auksinės žuvelės žaidimas", pirmasis Jano Lauwerso vaidybinis filmas, pasakoja mažos žmonių bendruomenės žiauraus išdraskymo istoriją. Tai nešiuolaikiškai morali ir tikroviška pasaka, fatališka kaip graikų tragedija. Tai ne tik žmogiškoji drama, bet ir savotiška jautri ir subtili antropologinė studija, nagrinėjanti jėgas, kurios vienija bendruomenę ir kurios ją suplėšo. Šių jėgų centre – mirtis, kažkieno vieno mirtis ir visų mirtis, lemianti visą žmogaus elgesį.

Janas Lauwersas sukūrė labai kompaktišką filmą: veiksmas sutelktas vienoje vietoje ir vyksta 24 valandas. Antroje filmo dalyje jis leidžia šiai mažytei visatai sprogti ir subyrėti į daugybę skeveldrų. Filme žmogaus elgesys apibrėžiamas kaip siekis ir neįmanomybė pasirinkti tarp laisvės ir kovos, praeities ir ateities, grupės ir individo.

Parengė A. L.