Tūba paukščių čiulbesy

Ar galima groti tūba čiulbant paukščiams? O ar įsivaizduojate tūbą šokant? Gegužės 4 d. Lietuvos operos ir baleto teatro Kamerinėje salėje vykusiame projekte "TUBA +" grota šiuolaikinė muzika tūbai solo galėjo nustebinti šiuolaikinės muzikos mėgėjus. Ne tik todėl, kad tai pirmas ir kol kas vienintelis tokio pobūdžio tūbininko Sergejaus Kirsenko solinis koncertas Lietuvoje. Skambėjo kūriniai, galintys iliustruoti dabartinę tūbos muziką visame pasaulyje: šalia šiuolaikinės muzikos klasiko M. Kagelio, girdėjome pastarųjų dviejų dešimtmečių danų, vengrų, amerikiečių muziką bei lietuvių kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės kūrinio premjerą.

Specialiai šiam projektui videoprojekciją sukūrė jauna lietuvių menininkė G. Skėrytė. Ši videoprojekcija skyrėsi nuo įprastų, menininkės darbas buvo subtilus ir paliko erdvės klausytis.

M. Kagelio muziką galima laikyti šiuolaikinės muzikos klasika. Jo kūrinyje "Mirum fur Tuba" (1965) Kirsenko ne tik grojo, bet teatrališkai deklamavo tekstą, artimą sekvencijos Dies Irae tekstui. M. Kagelis yra žinomas kaip instrumentinio teatro kūrėjas, kai vienodai svarbi ir muzika, ir atlikėjo atliekamas veiksmas. Scenoje skraidė gaidų lapai, buvo įvairiais balsais artikuliuojamas tekstas. Vengrų kompozitorius Dubrovay Laszlo (1943) yra mokęsis pas K. Stockhauseną, perėmė jo technikos elementus. D. Laszlo "Solo Nr. 3" tūbai solo – techniškai sudėtingas, efektyvus kūrinys.

Ib Norholmo (1931) "Tea for tuba" (1986) – visai kitoks. Šis danų kompozitorius priklauso new simplicity (naujojo paprastumo) krypčiai. M. Kagelio kūrinyje atlikėjas groja, kalba, šnabžda, dainuoja ir vaidina, o I. Norholmo pjesėje prireikia dar ir aktorinių sugebėjimų, nes jis ne tik groja, bet netgi šoka kartu su tūba.

Koncerte skambėjo ir lietuvių kompozitorės Ž. Martinaitytės kūrinio "Ab initio" (2004) premjera. Šį kūrinį kompozitorė sukūrė specialiai Sergejui Kirsenko, po jų sėkmingo bendradarbiavimo kuriant muziką tūbai ir fortepijonui. Ž. Martinaitytė ypač domėjosi įvairių paukščių balsais, ir fonogramoje skambėjo bene viso pasaulio – Brazilijos, Australijos, Afrikos – paukščių čiulbėjimas. Pavadinimas "Ab initio", kaip nurodė kompozitorė, parinktas mąstant apie muzikinio garso ištakas. Šis, atrodytų, neįtikėtinas derinys – tūba ir paukščiai – skambėjo labai natūraliai, nė vienas iš elementų, rodės, nebando dominuoti. Šio ilgoko, užburiančio savo skambesiu kūrinio susimąsčiusi klausėsi visa salė. Čia šiuolaikinė muzika nesistengė visko užgožti savo originalumu ir sudėtingomis technikomis, bet čiulbėjo kartu su paukščiais.

Paskutinis koncerto kūrinys – Jesse Ayerso (1951) "The Dancing King" (1988) tūbai su fonograma – buvo dar kitoks: šis kompozitorius patyrė minimalizmo ir popmuzikos įtakas, jo muzikoje gausu netaisyklingų metrų, pauzių ir užvedančių ritmų. Šį savo kūrinį J. Ayersas sukūrė savo geram draugui Frankui Bantonui. Kompozitorius prideda tokius komentarus: "Kūrinio pavadinimas susijęs su Izraelio karaliumi Dovydu, kuris "šoko iš visų jėgų Viešpaties akivaizdoje", kai izraelitai atgavo Sandoros skrynią. Ši muzika išreiškia pakilią nuotaiką ir linksmybes iš Senojo Testamento." J. Ayerso muzika yra atliekama JAV, Europoje ir Japonijoje. Žurnalas "Perspectives of New Music" apibūdina Ayerso muziką kaip "virtuozišką, žaismingą ir perskrodžiančią". "TUBA" žurnalas rašo jo muziką turint "intensyvią, skrodžiančią ritmiką ir nuostabias, sudėtingos struktūros melodijas, kurių tačiau malonu klausytis".

S. Kirsenko šiuo metu yra vienas aktyviausiai koncertuojančių tūbininkų Lietuvoje. Laimėjęs ne vieną konkursą, dalyvavęs įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose, jis kaip solistas koncertavo su Lietuvos nacionaliniu ir valstybiniu simfoniniais orkestrais, Kauno pučiamųjų orkestru, Odesos styginių kvartetu, grojo įvairiuose kameriniuose ansambliuose.

Aušra Strazdaitė-Ziberkienė