Vietoj TV

"Vienišius"

1. Neišvažiuodami iš Vilniaus, galite pamatyti filmus, kurie pastaraisiais metais buvo rodyti, apdovanoti ir kitaip išskirti didžiausiuose ir svarbiausiuose kino festivaliuose – Kanuose, Berlyne, Venecijoje, San Sebastijane, Lokarne. Įsivaizduokite, kiek kainuoja viešbutis, kelionė, akreditacija... Kiek filmų per dieną tokiame festivalyje tenka vienam žiūrovui... Kiek reikia pasižiūrėti įvairaus balasto, kad patirtumei, jog geriausi yra būtent tie filmai, kuriuos rodo festivalis. Dabar už jus tai padarė "Kino pavasario ’04" organizatoriai.

2. Jei norite suprasti įvairių žiuri (tarp jų ir "Oskarų") mechanizmus, galite palyginti du Berlyno "Auksiniu lokiu" apdovanotus filmus – pernykštį Michaelo Winterbottomo "Šiame pasaulyje" ir šiųmetį Fatih Akino "Galva į sieną". Išvesite idealaus festivalinio filmo formulę. Gal ji pravers ne tik prognozuojant kino ateitį.

3. Jei iki šiol dar nežinojote, sužinosite, ką myli ir ko nemyli, kuo žavisi ir ko neapkenčia Larsas von Trieras. Filmas "Penkios kliūtys" sugrąžina į jo jaunystę, kai von Trieras žavėjosi Jorgeno Letho filmais. "Penkias kliūtis" jie sukūrė kartu. Eksperimentinis kinas gyvas! Gal todėl, kad jis visiškai nesikeičia?

4. Sužinosite, kas iš tikrųjų yra šių dienų barbarai ir kodėl jie madingi, kai pamatysite kanadiečio Denis Arcand’o "Barbarų įsiveržimus". Filmas susižėrė bene daugiausia 2003-iųjų prizų – buvo apdovanotas Kanuose, gavo kelis Prancūzų kino akademijos "Cezarius" ir geriausio užsienio filmo "Oskarą". Galėsite sau atsakyti į klausimą, ar tikrai verta būti barbaru. Jei verta, tai kokiu.

5. Pamatysite labiausiai kritikų (tarp jų ir kai kurių lietuvių) keiktą, nušvilptą ir visaip niekintą Gasparo Noe filmą "Nesugrąžinamas laikas". Gražiąją Monicą Bellucci filme prievartauja ilgai (nepamirškite fiksuoti laiko). Jei pasiryžote įkelti koją į prisiekusių feminisčių klubą, filmas bus gera paskata.

6. Festivalio filmai gali padėti atsikratyti kai kurių lietuviškų snobiškų kompleksų. Pavyzdžiui, kad geras kinas gali būti kuriamas tik Europoje, ir nebūtinai Prancūzijoje ar lietuvių pamėgtoje saulėtoje Ispanijoje. Turko Nuri Bilge Ceylano "Vienišius" ir afganistaniečio Siddiqo Barmako "Osama" – geriausias įrodymas, kad tikras kinas gali gimti visur. Už labai menkus pinigus. Su labai originaliomis idėjomis. Tik reikia mokėti jį atrasti.

7. Jei vis dar nenusivylėte Ingeborgos Dapkūnaitės patriotizmu ir grožitės jos amžina jaunyste, yra proga tuo įsitikinti dar kartą: britės Emily Young filme "Gyvenimo bučinys" ji sukūrė pagrindinį vaidmenį.

8. Jei vis dar gedite Marie Trintignant, galite pamatyti Samuelio Benchetrit’o filmą "Janis ir Johnas", kuriame ji vaidina namų šeimininkę, apsimetančią legendine Janis Joplin.

9. Bus proga turbūt pirmą kartą Lietuvoje pamatyti geriausio visų laikų portugalų režisieriaus Manuelio de Oliveira filmą. Jis debiutavo dar ketvirtame dešimtmetyje avangardiniais dokumentiniais filmais. Maištingą dvasią saugojo visą savo ilgą gyvenimą, tik jo vėlyvųjų filmų maištas siekia subtiliausius kino estetikos dėmenis. 2003 m. sukurtas "Kalbantis filmas" žada ne vieną atradimą net patiems didžiausiems kino snobams (jei tokių Lietuvoje yra).

10. Įsitikinsite, kad tikras dokumentinis kinas, kurį Europoje, beje, rodo kino teatruose, gali būti daug įdomesnis už vaidybinį. "Aktualiosios dokumetikos" programos žvaigždė, be abejo, bus Oliveris Stone’as. Jis nori likti maištininkas ar net revoliucionierius bet kokia kaina, todėl pasirenka tokius pat herojus – Fidelį Castro, Yasserą Arafatą. Jei galutinai "užkniso" per visus galus trykštanti lietuviško alaus reklama, jei korporatyvinė etika ir kitokie kapitalizmo "pribombasai" kelia pasidygėjimą, yra gera proga pamatyti, kuo visa tai gali baigtis. Gali, bet ar reikia? Į šį klausimą taip pat gausite atsakymą.

11. Gerų filmų niekad nebūna per daug. "Kino pavasario" rengėjai, regis, sugalvojo paneigti šitą taisyklę. Pabandykime sugriauti jų užmačias. Juolab kad bilietai į festivalio seansus kainuoja tik 4–6 litus.

Jūsų – Jonas Ūbis