Choro "Langas" kūrybinės dirbtuvės

Eglė Gineitytė. "Choras". 1999 m.

Gegužės 5–9 dienomis Bernardinų bažnyčios giedojimo mokykla (vadovė Rita Kraucevičiūtė, chormeisterė Eglė Ignatavičienė, vokalo mokytoja Vida Seliuchovienė) kviečia į Marijos ir Jurgio Šlapelių namą-muziejų, kuriame vyks choro "Langas" kūrybinės dirbtuvės.

Mokyklos ir pavieniai menininkai neretai atveria savo dirbtuvių duris lankytojams, kad šie galėtų susipažinti su jų darbo rutina. To siekia ir choras "Langas", tik truputį neįprastu būdu. Visų pirma todėl, kad renginys vyks ne choro namuose – Bernardinų bažnyčioje, bet Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejuje. Šis erdvės pakeitimas yra svarbus dalykas, nes muziejaus salėse su tikrąja choro kasdienybe susidurti neįmanoma – bet kokia choro veikla čia neišvengiamai taps "eksponatais", paklus "dailės" logikai. Tai gali būti ir privalumas, nes muziejus, trumpam atplėšdamas chorą nuo įprastinės jo aplinkos, suteikia galimybę ją sukonstruoti, suburti laike ir erdvėje pabirusias akimirkas. Kitaip tariant, suteikia galimybę choro gyvenimą parodyti daug intensyviau, elgtis taip, tarsi kasdienis choro buvimas kartu iš tiesų būtų koks dailės ar muzikos kūrinys.

Kita vertus, muziejus tyliai gundo šį kuklų vyksmą pakeisti kažkuo "reikšmingesniu" – išrikiuoti gautus apdovanojimus, nukloti sienas koncertinių fotografijų eilėmis, sudainuoti geriausiai parengtus kūrinius. Juk atvirų durų dieną įprasta jaustis "kaip ant scenos", dalyti nugludintas, įtampos pilnas šypsenas.

Bet ar iš tiesų durys atvertos, jei drovimasi savo kasdienio buvimo? Todėl "Langas" elgiasi priešingai – viešumon iškelia tai, kuo tikrai gyvena. Kitaip tariant, į muziejų perkelia repeticijas ir vokalo pamokas (jos vyks nuo 14 iki 16 val.). Žinoma, tuo choro gyvenimas neapsiriboja, jis skleidžiasi įvairiomis kryptimis ir kartais įgauna formą piešinyje (Eglė Gineitytė, Sigita Maslauskaitė), tapybos ar tekstilės kūrinyje (Patricija Jurkšaitytė, Lina Ringelienė), būna užfiksuotas videokamera (Jaras Stankevičius).

Taigi choro kasdienybė jau ne kartą buvo išgyventa kaip kūrinys, reikėjo tik atverti duris ir tai parodyti.

Živilė Kucharskienė