Šeima ne tik namuose, bet ir mene

Šarūnas Sauka. "Biografija". 2003 m.

Vilniaus galerijoje "Meno niša" nesenai atsidarė šeimyninė Saukų paroda "Nauji darbai". Joje gali pamatyti ne tik garsių dailininkų Šarūno ir Nomedos Saukų, bet ir jų keturiolikmečio sūnaus Mykolo darbus, kuriuos jis pirmą kartą pristato viešumoje.

Šarūnas Sauka nėra produktyvus dailininkas, štampuojantis darbus. Jo darbai norom nenorom priverčia stabtelėti ilgesniam laikui ir atsakyti į daugybę klausimų, kurie kyla bežiūrint. Šį kartą eksponuojamos trys drobės, kurių didžiausia – "Autobiografija" – kaip liūnas įtraukia vos pravėrus galerijos duris. Tik pastovėjęs ilgėliau atidengi paveikslą dengiantį šydą. Tada įprastinė realybės samprata plečiasi, kviesdama į baugius pasąmonės labirintus, kurie šiurpina, traukia, stumia. Vis dėlto negali atsikratyti minties, kad visa ta proto kančia realiai egzistuoja... Pats autorius dažniausiai sako "tik norėjęs padaryti gražų paveikslą", ar tai jam pavyko – spręsti kiekvienam asmeniškai, tačiau kad tas darbas patrauks dėmesį, net neverta abejoti.

Šalia garsaus ir visiems gerai pažįstamo tėvo paveikslų pamatai ir sūnaus Mykolo pirmą kartą pristatomus savo ketverių metų darbo vaisius – iš papjė mašė padarytas galvas. Išėjęs iš "galvų kambario" pasijunti lyg tik ką žiūrėjęs siaubo filmą, kurio pagrindiniai herojai – zombiai, mumijos ar ciklopai, ar kuriame galvos nuo pečių lekia tarytum kulkos iš automato. Šiurpokas vaizdelis... Tačiau pažvelgęs kitu kampu kaip ant delno matai, kaip vystosi, auga jaunojo menininko siela, kaip tobulėja jo kūriniai, sukeliantys vis stipresnius šiurpuliukus – neveltui pirmąją savo galvą padarė seneliui gąsdinti.

Nomeda Saukienė. "Mamos suknelė". 2004 m.

Šiai parodai spalvų suteikia Nomedos Saukienės natiurmortai. Jie pripildo galerijos sales vasariškos nuotaikos, šilumos, gyvybingumo. Pamatęs šiuos darbus iš karto pasakysi, kad tai – moters kūrybos vaisius, jie alsuote alsuoja švelnumu ir meile. Visos detalės kruopščiai parinktos ir sudėliotos: ir saulės išlepinti sultingi alijošiai, ir įvairiausių rūšių bei spalvų gėlės, ir seno auksaspalvio brokato atraiža. Geriau įsižiūrėjęs į menininkės paveikslus, be augalų pamatai ir iš už gėlių išnyrančią vaiko figūrą ar paukščio siluetą. Tie nuoširdūs ir gerumu alsuojantys natiurmortai įtraukia į savo erdvę, pasijunti tarsi būtum egzotiškuose kraštuose, vaikščiotum po tankias ir raizgias atogrąžų džiungles, degintumeisi po karšta vasaros saule pasitiesęs karališkus šilkus. Šie dvidešimt Nomedos Saukienės paveikslų galerijai suteikia namų židinio šilumos ir jaukumo.

Tai dviejų kartų – tėvų ir vaikų – paroda, alsuojanti šeimynine santarve ir pilnatve, gerove ir jaukumu. Gal tai – kartų kova dėl požiūrių ir laisvės?.. Ne, greičiau noras pasidalyti idėjomis ir patirtimi, tiesiog dar sykį pabūti drauge...

Užsukęs į galeriją, kiekvienas – jaunas ar senas, moteris ar vyras, išsilavinęs ar beraštis – suras tai, kas užkabins ir privers skambėti slapčiausias jo širdies stygas.