Dailininko knyga

Kęstutis Vasiliūnas. "Guten tag"

Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerija, prieš porą mėnesių Vilniaus mokytojų namuose atvėrusi duris naujoms netradicinėms erdvėms, pažadėjo naujų idėjų, siejamų su vaikų kūrybinės raiškos plėtra. Ir šiandien, regis, ji tuos pažadus vykdo, surengusi čia jau antrąją parodą, "Dailininko knyga", kur eksponuojamos profesionalių menininkų, dailės akademijos studentų, dailės mokyklų ir studijų moksleivių sukurtos meninės knygos.

Atidarymas vyko be iškilmių ir šventinio šurmulio – tik improvizuota edukacine pamokėle mažiausiems parodos dalyviams, kur šie aiškinosi, kas yra dailininko knyga, kaip ir kodėl rengiamos parodos, kas yra parodų kuratorius. Šio smagaus netradicinio dialogo dalyviams šrifto meno užsiėmimai su mokytoja Skirmante Vaitkevičiūte virto meninių eksperimentų ir žaidimų erdve, o jų veiklos produktus galima pamatyti.

Parodos atidarymas sutapo su knygų muge Mokytojų namuose, kur gausią leidyklų siūlomą tradicinių knygų produkciją atsvėrė gana ryškus "ūmaus albumėjimo sindromas" (R. Rastauskas), kai norinti gauti kuo daugiau pelno knygos spausdinamos ant brangaus popieriaus. O juk knyga gali pateikti naujų, netradicinių reikšmių, tapti dėmesio objektu, kur svarbi mintis, pažinimas, išreikšti autorių, kūrėjų jausmus. Tai aiškiai padarė XX a. antros pusės garsaus lietuvių kilmės menininko Jurgio Mačiūno ir fluxus grupės nariai, siekiantys atplėšti knygą nuo klasikinių, išsemtų, sustabarėjusių komercinių knygos formų.

Tokias pastangas matome ir dailininko, knygų kūrėjo Kęstučio Vasiliūno darbuose. Neapsiribodamas tradiciniais grafiko specialybės žanro rėmais, siekiantis postmodernizmui būdingo universalumo, skirtingų dailės rūšių elementų jungčių estampuose, knygose, drabužių projektuose ir kt., knygose ekspresyviai sujungia ir tarsi prakalbina medžio raižybą, šrifto elementus. Dėstantis knygos meno discipliną vaikų ir jaunimo dailės mokykloje, savo idėjas pateikė ir mokyklos išleistame vadovėlyje "Meno pažinimas: mokytojas – mokinys" (I–II dalis. Vilnius, "Baltos lankos", 2002). Dailininko knyga – tai tarsi provokacija, netradicinis dailininko ir žiūrovo dialogas. Daugybė dailininko knygos pavidalų atspindi ne tik jo paties fantaziją ir naujoves, bet ir tradiciškai susiformavusius knygos bruožus, sudedamąsias dalis, kuriuos vienaip ar kitaip kuriantysis interpretuoja.

Šioje parodoje atsiskleidžia įdomios svarbiausių knygos dalių interpretacijos. Įdomiausius kompozicinius, medžiagos ir dekoro epizodus atspindi paties K. Vasiliūno ir studentų iš VDA darbai. Dėželės iš putoplasto, kur telpa arbatžolių maišelių tekstai, tradiciškesnės formos "Apokalipsė" iš gofrokartono su medžio raižinių inkliuzais ar archaizuotą raižymą tramdantis medžiagos grožis: linų pluoštai, arbatos pakeliai ("Arbatos knyga").

Dailės akademijos studenčių, K. Vasiliūno mokinių Skaistės Ašmenavičiūtės "Pasaulio sukūrimas" raiškus intymia interpretacine melodija, Danutės Kairytės "Ranka" – chiromantijos idėja, paskleista delno pavidalo viršelyje, kur kiekvienas pirštas atverčia naują knygelę. Kitur knyga tapo akinių rėmeliais su stikluose sufokusuotais tekstais, marškinių rankovėse plevenančiais peršviečiamų lakštų tekstais, konceptualius objektus ir knygos išpažintis primenančiais dienoraščiais.

Grafikės Robertos Vaigeltaitės-Vasiliūnienės ir jos mokinių iš J. Vienožinskio dailės mokyklos knygos iliustruotos vaikiškais piešiniais, surištais armonikėlėmis, popieriaus segtuvų dėklais arba dėžėmis. Jų darbai buvo atrinkti iš galerijoje "Kairė – dešinė" vykusios parodos, kur šios dailininkės mokinių knygos atradimai nuotraukų koliažais, piešiniais, gamtos kompozicijomis, kultūros paveldo išsaugojimo reminiscencijomis (Joris Katkevičius, "Kiekvieną dieną vis tas pats") nustebino ne vieną lankytoją.

Ekologiški ir konceptualiai prasmingi dailininkės Rūtos Katiliūtės mokinių iš Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos paauglių grupės knygos-luitai. Panaudoti jau tik makulatūrai tinkami seni vadovėliai ir žodynai. Supjaustyti, nušlifuoti ir nudažyti jie tapo skulptūromis, medžio ar akmens luitais. Dabar jaukios, nugludintos formos kviečia paliesti, paglostyti tokias knygas. Šios mokyklos jaunimo grupės, vadovaujamos Lino Liandzbergio ir Skirmantės Vaitkevičiūtės, pateikė originalias grafikos atspaudų, skulptūrinio objekto, šrifto ir skirtingų medžiagų interpretacijas (Monika Svėrytė, Vaida Natkevičiūtė, Nijolė Zinkievič ir kt.).

Vilniaus "Kregždutės" klubo mokytojos Loretos Zdanavičienės mokiniai jungia grafikos, šrifto teksto, piešinio elementus odos paviršiuje, degtukų dėžučių blokuose.

Tokia paroda suteikia galimybę komunikuoti, skleisti naujas kūrybiškumo apraiškas mokyklose, ieškoti naujų galimybių ir padėti suprasti mokytojams ir mokiniams, kad unifikuotų prasmių amžiuje svarbesnis nors ir mažiau pastebimas, bet individualus kūrybingumo štrichas.