Ištikimi Lietuvos kultūros ambasadoriai

Artūras Šilalė, Vaidievutis Geralavičius, Mūza Rubackytė, Hansas-Werneris Küthenas (L. van Beethoveno Koncerto Nr. 4 kamerinės versijos atradėjas ir redaktorius), Audronė Vainiūnaitė, Girdutis Jakaitis, Jonė Kaliūnaitė ir Augustinas Vasiliauskas

2004-ieji Valstybiniam Vilniaus kvartetui, tik pernai užbaigusiam jau trečią grandiozinį koncertų ciklą – penkiolika "Europos Sąjungos šalių kamerinės muzikos vakarų", atrodo, turėtų būti šiek tiek ramesni. Buvo nuspręsta bent jau pusmetį nerengti jokių didesnių koncertinių programų, tačiau ar tai įmanoma kolektyvui, kuris nenustygsta vietoje ir kurio narių galvose kunkuliuoja begalės įvairių naujų minčių?.. Naujas koncertinis sezonas pradėtas intensyviai: atlikta keletas koncertų su svečiais iš užsienio – pianiste iš Didžiosios Britanijos Tamami Honma ir klarnetininku iš Norvegijos Rogeriu Arve Vigulfu, kartu su kontrabosininku Arnoldu Gurinavičiumi paruošta ir pristatyta nauja lietuviškos muzikos programa (koncertas buvo skirtas A. Gurinavičiaus 50 metų jubiliejui). Tradiciškai, jau dešimt metų, prieš šv. Velykas, Didžiąją savaitę, Vilniaus arkikatedroje bazilikoje Vilniaus kvartetas griežė J. Haydno "Septynis paskutiniuosius mūsų išganytojo žodžius ant kryžiaus", šį kūrinį šiemet ansamblis atliko ir Vilniaus Teisės universitete bei Kražių bažnyčioje.

Be pasirodymų Lietuvoje, kvarteto pavasario planuose buvo įrašytos ir kelionės į užsienį. Kovo mėnesį Vilniaus kvartetas viešėjo viename prestižinių renginių – Bourlingsterio pilies festivalyje Liuksemburge. Pasirodymas šiame festivalyje kvarteto biografijoje bus įrašytas kaip vienas iš svarbiausių ir maloniausių įvykių.

"Lietuvos kultūros ambasadoriais" Vilniaus kvartetą pavadinę Liuksemburgo kritikai negailėjo pagiriamųjų žodžių šiam ansambliui. Pasiklausiusi kvarteto, kultūros apžvalgininkė Hilda van Heel rašė: "Jie labai ilgai keliavo nuo Lietuvos iki Liuksemburgo, kad nustebintų mus savo virtuoziškumu. Programa buvo įvairi – išgirdome, ko tik širdis geidžia. Praeitis čia subtiliomis spalvomis ir pagaviais ritmais susijungė su dabartimi. Savo polėkiu ir meistriškumu, įkvepiančiu muzikavimu Vilniaus styginių kvartetas pažadino klausytojų entuziazmą.

Programa prasidėjo F. Schuberto kompozicija "Quartettsatz in c". Muzikantai šį kūrinį interpretavo užtikrintai, pabrėždami muzikoje slypinčius kontrastus. "Quartettsatz in c" liko nebaigtas, bet tai, kas sukurta, yra tiek intensyvu ir paslaptinga, kad sukelia nuostabios vienovės įspūdį. 1820-ieji F. Schubertui buvo labai sunkūs, ir suprantama, kad kvarteto muzikantai norėjo akcentuoti kūrinyje slypintį tragiškumą ir dramatizmą. Kvartetas itin taikliai derino paprastumą su tragedija, šviesą su šešėliais. Itin įsiminė 1-ojo smuiko spindinčių viršutinių gaidų lengvas pianissimo niuansavimas. Ypač vertintini dainingas ansamblio frazavimas, jo ritminė aistra, staiga užsiliepsnojantis veržlumas.

Labai įdomus ir be galo spalvingas O. Narbutaitės Kvartetas Nr. 3, vaizdžiai pavadintas "Piešiniu styginių kvartetui ir sugrįžtančiai žiemai", suteikė puikią progą įvertinti lietuvišką muziką. Išgirdome lengvais preciziškais sąskambiais, dramatiniais šūksniais ir melancholiškais chromatizmais nuspalvintų frazių vėrinį. Galėjome aiškiai įsivaizduoti daugybę vaizdų, kuriuos sukelia ilgalaikė žiema, jos vienodumas ir monotoniškas skausmas. Bet interpretacija yra tik personalizuotas kūrinio aidas, sukeltas pasitelkiant styginių instrumentų spalvas, slypinčias garsuose. Kūrinio gyvybė skleidžiasi impresionistiniais potėpiais, garsai čia gimsta iš situacijos, menas atsiranda iš tiesioginės gyvenimo patirties. Šis atviras ir gyvas kūrinys tapo subtiliu, lakios vaizduotės užuominų ir žėrėjimo kupinu muzikiniu aktu.

Išraiškingas ir iškalbingas kompozitorius E. Schulhoffas sujaudino ir patraukė savo šokių ritmais, pasirodė esąs tikras novatorius. Drąsus ir originalus, jis vis dėlto sugebėjo išlaikyti skirtingų ritmų liaudiškus syvus, kuriuos kvarteto muzikantai mums pateikė su įkvėpimu ir užkrečiančiu brio. Klausėme nostalgijos kupinų "Alla valse Vienese" ir "Alla serenata", čigoniškai impulsyvios "Alla szeca" bei karšto ir energingo "Alla tango milonga" – giliu violončelės šauksmu svaiginančio ugningo šokio, sukeliančio Buenos Airių ir Astoro Piazzollos ilgesį. Pabaigai – dinaminiais šuoliais prisodrinta "Alla tarantella".

Prie klasikinės muzikos ansamblis grįžo L. van Beethoveno Kvartetu Nr. 15. Taurus ir didingas kūrinys išreiškia beribę kančią ir viltį. Beethovenas čia kalba oriai ir nuoširdžiai, be jokio ketinimo patikti ir palengvinti savo gilia tiesa pagrįstą bendravimą. Molto adagio, be abejo, geriausiai išreiškia kompozitoriaus tikslus. Tai lyg sveikstančiojo dėkingumo giesmė, perteikta lydine derme. 1825 m. L. van Beethovenas sunkiai sirgo, ir kūrinys aiškiai atspindi šį periodą. Nuotaikos išreikštos galinga ir tais laikais neįprasta muzikine kalba. Ansamblio pateikta kūrinio interpretacija buvo įtikinama. Artistai pasirodė esą lyriški, skausmingo grožio assai sostenuto epizoduose jų išraiškinga vienybė padarė įspūdį. Puikus smičiaus valdymas, nepriekaištinga technika padėjo lėtojoje molto adagio dalyje išlaikyti susimąstymo, beribio dvasingumo, vidinės ramybės kupiną nuotaiką. Pakiliai nusitekę klausėmės šios labai gražios Beethoveno muzikos interpretacijos. Dalis baigiasi triumfuojančiu allegro apassionato, tad jo "pagauti" klausytojai savo prielankumą atlikėjams išreiškė gausiais aplodismentais; jie išgyveno turiningą ir įsimintiną muzikos vakarą." ("Luxemburger Wort", 2004 03 12)

"Lėtzeburger Journal" kulturos skyriaus redaktorius Norry Goedert dar prieš atvykstant kolektyvui į Liuksemburgą labai domėjosi Kvarteto kūrybine biografija. Išklausęs koncertą kritikas recenzijoje žavėjosi Vilniaus kvarteto virtuoziška ir pagavia interpretacija: "Klausant Beethoveno Kvarteto Nr. 15, mes padėjome užrašus ir pieštukus į šalį – per daug jaudinanti buvo ši interpretacija. Jos užhipnotizuoti pamiršdavome kvėpuoti, kaupėsi ašaros. Vilniaus kvartetas "perėmė" Beethoveno dvasią ir padovanojo ją mums. Su meile ir dėkingumu priėmėme šią dovaną." (2004 04, Nr. 20/21)

Kovo pabaigoje Vilniaus kvartetas koncertavo Bonoje, L. van Beethoveno namų salėje. Šiame koncerte kolektyvas pasirodė kartu su pianiste Mūza Rubackyte ir Vokietijoje gyvenančia altininke Jone Kaliūnaite. Kadangi kovo pabaigoje mūsų šalis buvo priimta į NATO, koncertą nutarta paskirti šiai progai. Sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respublikos ambasadorius Vokietijoje Vaidievutis Geralavičius.

Koncertuodamas užsienyje Vilniaus kvartetas dažniausiai griežia lietuvišką muziką, ir šis koncertas nebuvo išimtis – jis pradėtas O. Narbutaitės Styginių kvartetu Nr. 3. Kadangi koncertuota L. van Beethoveno namuose, tai skambėjo ir šio kompozitoriaus muzika – buvo atlikta jo sukurta Koncerto fortepijonui Nr. 4 versija fortepijonui ir styginių kvintetui (2 smuikai, 2 altai ir violončelė). Galima numanyti, koks jaudulys apima genijaus namuose atliekant genialiai parašytą muziką! Koncerto pabaigai buvo pasirinktas R. Schumanno Fortepijoninis kvintetas.

Per visą koncertą muzikantai stebino klausytojus muzikavimo laisve ir lengvumu, vienas iš kito perimama muzikavimo aistra. L. van Beethoveno koncerte solistės M. Rubackytės impulsus styginiai pagaudavo akimirksniu, tarsi vis didėjančiu pagreičiu drauge su ja skriedami į nenuspėjamą finalą. Bręstantis viso koncerto įspūdis ir finalas buvo aiškūs jau klausant pirmojo kūrinio. Audringos ovacijos ir šilti padėkos žodžiai už puikiai atliktą muziką netilo tikrai ilgai.

Įsisukę į svarbių mūsų šaliai politinių įvykių verpetą, Vilniaus kvarteto muzikantai savo atliekama muzika ir toliau stengiasi reprezentuoti mūsų šalies kultūrą. Balandžio 30 d. Vilniaus kvartetas naujų narių priėmimo į Europos Sąjungą proga lietuvišką muziką grieš keliatūkstantinei miniai, iš visų Europos Sąjungos šalių susirinkusiai Lisabonoje (Portugalija). Birželio pabaigoje Baltijos šalių muziką ansamblis pristatys Vakarų Korko festivalyje Airijoje. Tuo pačiu metu kvartetas yra pakviestas dėstyti meistriškumo kursuose studentams iš visos Didžiosios Britanijos.