Atsisveikinant su Vlada Mikštaite

Laiko tėkmė nesulaikoma, ji – tarsi ta mūsų Neris pavasarį, žiemą, vasarą – neša mūsų gyvenimo srovę, kartu atnešdama netektis. Ir štai dabar palydėjome į Anapilį mūsų operos Maestriną (taip kartais kreipdavomės) – Vladą Mikštaitę. Juk tenai, kur būsime visi, Tave sutiko visa plejada Tavo bendraamžių – operos brolių ir seserų…
Palydėdami Tave, prisiminėme daugybę Tavo atliktų darbų, nuveiktų Lietuvos operos labui: pastatytas 35 operas, parašytus keturių operų libretus, iš įvairių kalbų išverstas 17 operų, įvairių pasaulio teatrų scenose dainuojančius Tavo mokinius. O jaunystėje dešimtmetį Tavo dainuota Carmen išliko girdėjusių širdyse visam gyvenimui!
Muzika buvo Tavo stiprybė, ji užvaldydavo Tavo dienas ir naktis, kūrybinio įkvėpimo valandas. Juk buvai tikra W.A. Mozarto operų bei senųjų italų meistrų veikalų patriotė ir populiarintoja. Nesvetimi buvo Tau ir šiuolaikinių autorių P. Hindemitho, C. Orffo, S. Prokofjevo veikalai. O juk V. Barkausko operos "Legenda apie meilę" buvai ir įkvėpėja, ir libreto autorė, ir statytoja…
Prisimenu, kaip prieš pusmetį apsilankei mūsų teatre. Tada kalbėjome apie teatro dabartį, Tau rūpėjo mūsų operos ateitis, šnekučiavomės ir apie tenorus, ir apie sopranus, ir apie režisūrą… Ir atrodė, kad dar ilgai ilgai galėsime bendrauti.
Prisiminimai atneša Tavo išverstos G. Donizetti operos "Don Paskualė" arijos žodžius:
Ji lyg tyrasis angelas,
Į žemę nusileidęs,
Tartum lelijos žiedas,
Vos vos tik prasiskleidęs…
Tesaugo tad tas baltasis angelas Tavo kilnią sielą ir tegloboja ją!
Vidutis Bakas