Dviprasmybių žavesys ir nerimas

Šį vakarą drąsiai galima pavadinti Davido Fincherio vakaru – LNK (16 d. 22.30) rodo jo 1995 m. filmą "Septyni" apie maniaką, žudantį tuos, kurie, jo galva, įkūnija septynias didžiąsias nuodėmes. Lietuvių tautai, be abejo, pravartu pasižiūrėti šį kūrinį, ypač su tokia pompa žengiant į Europą ir į dar vienus būsima Piro pergale dvelkiančius rinkimus. Beje, kažkuri amerikiečių televizija į "Septynis" reagavo taip: "Mūsų moralinė pareiga yra vengti šio filmo". Ar gali būti dar geresnė reklama?

Fincheris dažnai laikomas vadinamosios X kartos režisieriumi, beje, kartais jis net pavadinamas Kubricko tradicijų kine tęsėju. Aktoriai apie jį kalba vienais superliatyvais, ypač po 1999 m. filmo "Kovos klubas", kurį taip pat galima pamatyti šįvakar (TV3, 22.30). Sukurtas pagal automobilių mechaniko iš Portlando Chucko Palahniuko knygą (išleistą ir lietuviškai), filmas pasakoja apie nuo nemigos kenčiantį tipą (Edward Norton), kuris gyvena taip, kaip milijonai žmonių – baigia mokslus, susiranda darbą, nusiperka sofą salonui... ir vieną dieną pajunta, kad pasaulis, kurį jis sau sukūrė, – visiškai ne jo. Kartą jis sutinka charizmatišką anarchistą Tailerį (Brad Pitt) – kelnerį, kuris smagiai šlapinasi į turtuolių sriubą. Dviese jie įkuria nelegalų klubą, kur vyriškiai gali muštis, kiek telpa, ir taip pradeda naują revoliucinį judėjimą. Abu jaunuoliai įsimyli tą pačią moterį – narkomanę Marlę (Helena Bonham Carter).

Filmas niūrus, bet kartu ir su humoru. Tai tarsi atsakymas į visus išpūstus masinės kultūros burbulus, į visa tai, ką žiniasklaida ir ypač televizija grūda mums nuo ryto iki vakaro ir ko mums visiškai nereikia. Tai ir kartos protestas, ir šis tas daugiau. Ypač tai pasakytina apie jo kino kalbą, struktūrą ir tą akibrokštą, kurį režisierius yra parengęs žiūrovams filmo pabaigoje.

Gaila, bet Lietuvoje, man regis, vis dar neatrastas vienas įdomiausių britų režisierių Mike’as Figgisas. Gal TV4 (19 d. 21.45) rodomas ankstyvasis (1988 m.) jo filmas "Neramus pirmadienis" atkreips dėmesį į originalų kūrėją. Šis trileris – keturių charakterių studija. Veiksmas nukelia į vieną anglų džiazo klubą, kurio savininkas Finis (Sting) yra įsipainiojęs į sudėtingus santykius su amerikiečių gangsteriu Kosmo (Tommy Lee Jones). Į intrigą įpainiota ir gražuolė Keit (Melanie Griffith), ir jos meilužis (Sean Bean). Kaip matote, aktorių ansamblis taip pat įdomus. Beje, režisierius, buvęs džiazo muzikantas, pats sukūrė filmo garso takelį, įspūdingai filmą nufilmavo garsusis operatorius Rodgeris Deakinsas.

Niūrių ir mįslingų filmų gerbėjus turėtų sudominti "Snobo kino" vakaras – japonų režisieriaus Takashi Miike 1999 m. filmas "Kino bandymai" (LNK, 22 d. 23 val.). Pasakojimas apie našlį – televizijos prodiuserį, kuris surengia aktorių atranką, ieškodamas būsimos žmonos, – prasideda kaip buitinė drama, ir visai netikėtai tampa labai subtiliai plėtojamos įtampos trileriu, kuriame galiausiai viskas tampa neįprasta ir dviprasmiška.

LTV "Elito kinas" šią savaitę (21 d. 23.10) taip pat rodys retą filmą iš Rytų – vieno originaliausių Honkongo kūrėjų Stanley Kwano dramą "Lan Yu" (2001), kurioje susipynė homoseksualiniai ir politiniai motyvai. Filmo herojus Lan Yu 1988 m. atvyksta iš kaimo studijuoti į Pekiną ir pradeda ieškoti savo seksualinės tapatybės. Gėjų bare jis susipažįsta su sėkmingai besidarbuojančiu verslininku, kurio tėvas užima aukštą padėtį komunistų partijos hierarhijoje. Lan Yu nėra ištikimas meilužis, dar jis dalyvauja studentų judėjime, kuris baigėsi tragiškais Tiananmenio aikštės įvykiais....

Billo Murray ("Pasiklydę vertime") gerbėjams rekomenduočiau 1997 m. Jono Amielio šnipų komedijos parodiją "Žmogus, kuris žinojo per mažai" (TV3, 16 d. 20.30). Jau filmo pavadinimas yra aiški nuoroda į didįjį Hitchcocką ir į jo filmą "Žmogus, kuris žinojo per daug". Hitchcocko filmuose pagrindiniai personažai dažnai patenka į situacijas, kai patys turi įrodinėti, kad nėra žudikai, šnipai ar prievartautojai. Panašiai atsitinka ir Billo Murray herojui – naiviam amerikiečiui, kuris atvyksta į Londoną pas savo brolį atšvęsti jo gimtadienio, bet atsiduria sumaniai surengtos aferos centre.

Ir dar vienas labai sinefiliškas filmas, kuris turėtų patikti nostalgiško kino gerbėjams. Prancūzų režisierės Tonie Marshall filmas "Arčiausiai rojaus" (TV4, 21 d. 21.20) nuaustas iš įvairiausių senojo kino motyvų. Jo herojė – brandaus amžiaus menotyrininkė, kurią suvaidino neįtikėtinai gražiai senstanti Catherine Deneuve, – ilgisi kadaise patirto jausmo kažkokiam Bernardui. Tas ilgesys siejasi ir su mėgstamiausiu menotyrininkės filmu – holivudine 1957 m. melodrama "An Affair to Remember", kurią ji nuolat žiūri. Deneuve herojė yra įsitikinusi, kad lemtingas susitikimas įvyks "Empire State Building", tad kai ji susirengia kelionėn į JAV, galima nujausti, kuo baigsis filmas. Nesitikėkite, jis baigsis visai kitaip ir pakankamai dviprasmiškai. Todėl kelios malonios ir netikėtos akimirkos tikrai laukia ne tik ištikimų Deneuve gerbėjų. Man, pavyzdžiui, įstrigo nedideliame epizode girtuoklį suvaidinęs garsus teatro ir kino režisierius Patrice’as Chereau. Mielas filmas. Pasirodo, tai jau ne tiek ir mažai.

Jūsų – Jonas Ūbis