Muzika gavėnios metu

Ruth Zechlin savo darbo kabinete D. Sarutytės nuotr.

Kovo 21 d. per klasikinės ir susikaupimo muzikos valandą Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčioje vargoninkė Jūratė Landsbergytė pirmą kartą Lietuvoje atliko vokiečių kompozitorės Ruth Zechlin kūrinį vargonams "Paskutinieji septyni Kristaus žodžiai ant kryžiaus" ("Die sieben letzten Worte Jesu am Kreuz"). Tai modernus, šiuolaikiškų ir gana neįprastų sąskambių kupinas kūrinys, pamaloninantis smalsų klausytoją ir primenantis apie gavėnios metą – Kristaus kančią.

Kūrinio dalys buvo derinamos su čia pat solisto Gedimino Girdos giedamomis grigališkomis giesmėmis. Taip klausytojas galėjo patirti dvejopą skirtingo stiliaus muzikos poveikį ir tarsi susidurti su klausimu – kur mes esame dabar ir kur buvome vakar? Keičiasi stiliai ir interpretacijos, o tematika, susijusi su krikščioniško pasaulio šventėmis, išlieka. Tai patvirtina tiesą, kad žmonių išganymui palikti Kristaus žodžiai laikui bėgant nekinta.

Sužinojusi apie Jūratės Landsbergytės iniciatyvą atlikti "Paskutiniuosius septynis Kristaus žodžius ant kryžiaus", Ruth Zechlin nuoširdžiai pasidžiaugė, kad Lietuvoje jos kūryba yra žinoma ir vertinama. Žymi vokiečių kompozitorė, profesorė yra gerai įvaldžiusi vargonų ir klavesino techniką, daug koncertuoja, organizuoja atlikėjų seminarus. Svarbią vietą R. Zechlin biografijoje užima vargonavimas Leipcigo šv. Mikalojaus bažnyčioje, ši veikla turi įtakos ir kompozitorės kūrybai. Klausydamasis jos muzikos netrunki įsitikinti, kad tai – giliai tikinčio žmogaus meninė raiška. Apie ją vokiečių muzikologas Frankas Faulhaberis rašė: "Ruth Zechlin bažnytiniai kūriniai skirti ne dvasinei patirčiai parodyti, bet dalyvauti susitikime su Dievu".

Pati menininkė sakosi jaučianti "vidinį užsakymą" suteikti religiniam turiniui šiuolaikišką muzikinę formą. "Sakraliai gyventi, – rašo kompozitorė, – man reiškia giliau mąstyti. Greta intensyvaus, greit bėgančio gyvenimo, tai – paguodos suteikiantis, stiprybės kupinas ir kartu visiškai mistinis pasaulis".

Šiandien visas krikščioniškas pasaulis su viltimi laukia Prisikėlimo šventės. Gal kas jau pamąsto apie margučius ir kitus Velykų šventės atributus, kurie puikuosis ant šventiškai papuošto stalo. Bet ar mes žinome, ką švenčiame? Manau, ne visi... Tik pažinus tikrą Kristaus kančią galima suvokti Prisikėlimo, t.y. Velykų, džiaugsmą. Kristaus kančia ir buvo pagrindinė R. Zechlin kūrinio mintis. Ją simboliškai perteikė prie kryžiaus prikalto, mirties valandą kenčiančio Jėzaus ištarti paskutiniai žodžiai: 1. "Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino ką darą" – pagal šv. Luką; 2. "Dar šiandien su manim būsi rojuje" – pagal šv. Luką; 3. "Štai tavo sūnus, štai tavo motina" – pagal šv. Joną; 4. "Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai" – pagal šv. Matą; 5. "Trokštu" – pagal šv. Joną; 6. "Atlikta" – pagal šv. Joną; 7. "Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią" – pagal šv. Luką.

Kūriniu "Paskutinieji septyni Kristaus žodžiai ant kryžiaus" R. Zechlin atskleidžia savo tikėjimo pamatą, pagrįstą giliais apmąstymais. Su klausytoju autorė bendrauja modernia meno kalba. Vargonų technikos galimybėms išnaudoti pasitelkiamas platus priemonių spektras, vartojama aleatorikos technika.

Įvairūs klasteriai, netiksliai užrašyti garsai, laisvos ritmo nuorodos iš atlikėjo ypač reikalauja profesionalumo. Tam, kad mintis būtų išreikšta kuo aiškiau, autorė atlikėjui pateikia grafinę, verbalinę, struktūrinę kūrinio koncepcijas. Visas ciklas trunka apie 18 minučių. Pirmas ir paskutinis žodžiai, struktūriškai itin artimi vienas kitam, yra giminingi ir trukmės, ir filosofinės prasmės perteikimo forma.

Pirmas vargonais "ištartas" žodis "Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino ką darą", paženklintas tyliu klasteriu, sukuria Kristaus kančios ir baimės dėl nuodėmingos žmonijos prigimties nuotaiką. Vargonininkės išgaunami garsų sąskambiai įtaigiai perteikia Kristaus kančias. Pasigirdęs meditacinis klasteris tarsi byloja apie kūrinio esmę. Aukštame registre plevena negailestingos frazės, kurias kompozitorė nurodo atlikti "šiurpiai", "kalbančiai". Jas palydi žemi, mistiškai sustingę vargonų pedalais atliekami sąskambiai, pabaigoje kintantys ir įgaunantys šviesesnę nuotaiką. Taip kompozitorė išreiškia Dievo Tėvo gailestingumą ir atleidimą už Jo vienatinio sūnaus Jėzaus Kristaus nukryžiavimą. Žodžiu "gailestingumas" (vergebung) kompozitorė simboliškai pavadina pirmuosius ant kryžiaus ištartus Kristaus žodžius. Juos meistriškai parinktais vargonų registrais, sutelkdama daug dvasinių jėgų perteikia vargonininkė Jūratė Landsbergytė. Klausytojui atskleidžiamas gailestingumas – Kristaus kančia, kuria jis atpirko žmonijos nuodėmes.

Aukščiausią dramatinę įtampą kūrinyje išreiškia ketvirtas žodis. Visi vargonų balsai prabyla siaubą keliančiais klasteriais. Besigrumiančių šėlstančių akordų siautėjimą nutraukia milžiniška garsų griūtis. Registrai nuslopinami iki visiškos tylos. Tarsi pasigirsta Kristaus kantrios dejonės ir maldos šnabždėjimas: "Mano Dieve, mano Dieve, kodėl tu mane apleidai. Aš verkiu, bet pagalba toli." Reikšminga tai, kad šiais žodžiais prasideda dvidešimt pirmoji Dovydo psalmė. Taigi Kristus, kentėdamas ant kryžiaus, prabilo mesijo psalmės žodžiais.

Prasmingiems vaizdams perteikti vargonininkė parinko efektingą registrų dramaturgiją. Įtaigiai suskambėjo laisvai judantys sustingusių akordų vidurinieji garsai, kompozitorės palikti atlikėjos interpretacinei laisvei. Muzikos plėtotės momentai, skirti atlikti vargonininkei savo nuožiūra, įtikinamai atskleidė autorės sumanymą ir atlikėjos meninę prigimtį.

Moderniame kūrinyje įdomiai panaudoti ir laisvos polifonijos elementai, kaip leitmotyvai čia skamba ankstyvosios giesmės – litanijos frazės, vokiečių muzikai būdingi kanonai, protestantiško choralo elementai.

Paskutinis žodis skamba kaip epilogas. Grafiniame kūrinio piešinyje jis tarsi palinkęs prie pirmojo, lyg aiškintų kūrinio struktūrą. Šiurpus klasteris skyla į du segmentus. Kartu su žemais pedalo garsais perteikiamais litanijos motyvais suskamba švelnios susitaikymo su likimu intonacijos. Gyvybė užgęsta, laikinai nugali mirtis.

Koncerto intarpuose skambėjo krikščionio kančią atspindinčios grigališkos giesmės. Jas atlikęs Gediminas Girda savo nuožiūra parinko tinkamus žodžius iš Senojo ir Naujojo Testamento bei Psalmyno. Giedamos tarp vargonais perteikiamų paskutinių Kristaus žodžių, šios giesmės klausytojui leido geriau pažinti sudėtingą Ruth Zehlin kūrinį, jos išreikštą mintį, suvokti gavėnios laikotarpio prasmę.