Kino šalis – Pjemontas

"Kabirija"

Šiandien Vilniuje, "Lietuvos" kino teatre, prasideda Italijos Pjemonto regiono filmų retrospektyva. Ne vienas sinefilas turės galimybę pamatyti pirmąkart Lietuvoje rodomus klasikinius italų filmus, nulėmusius visą kino istorijos raidą ir paveikusius didžiausius XX a. pradžios kino kūrėjus. Pirmaisiais XX a. metais Turinas garsėjo kaip Italijos kino sostinė. Vėliau tam tikrais periodais ir dėl įvairių priežasčių į Turiną ir Pjemontą kurti filmų atvykdavo ne vienas garsus režisierius ir aktorius. Pastaraisiais metais Pjemonte taip pat sukurta nemažai filmų (ir ne tik itališkų), daugelis iš jų pristatyti ir apdovanoti tarptautiniuose festivaliuose. Turine gimė tarptautiniai kino festivaliai, ne vienas su kinu susijęs žurnalas, kultūrinis renginys, asociacija; čia įgyvendintas pirmas rimtas bandymas išsaugoti naujojo meno atmintį: kino ištakų tyrinėtojos ir kolekcionierės Marios Adrianos Prolo kantraus darbo dėka buvo įkurtas Nacionalinis kino muziejus. Dabar Turinas, pirmiausia dėl "Torino Piemonte" filmų komisijos veiklos, vėl tampa svarbiu kino ir televizijos kūrybos centru, kuriame susidomėjimas kinu yra daug gyvesnis ir intensyvesnis nei kituose Italijos miestuose.

Filmų programoje pristatomi ir ankstyvieji nebyliojo kino šedevrai, ir pastaraisiais metais sukurti jaunų režisierių filmai. Be abejo, didžiausias šios retrospektyvos įvykis – pirmąkart Lietuvoje rodomas klasikinis Giovanni Pastrone filmas "Kabirija" (1914). Pastrone laikomas didžiųjų kino reginių "išradėju". Jo filmai pradėjo garsią ir iki šiol vaisingą kino tradiciją rodyti svarbius istorinius ar mitologinius įvykius, įvelkant juos į puošnaus, įspūdingo, minių statistų apgyvendinto reginio formas. Trumpai tariant, iš "Kabirijos" mokėsi ne tik D.W. Griffithas, Cecile’as De Mille’as, bet ir "Kleopatros", "Gladiatoriaus" ar net būsimos "Trojos" kūrėjai.

Vienu "Kabirijos" scenarijaus autorių nurodomas bene kontroversiškiausia XX a. pradžios italų literatūros asmenybių Gabriele D’Annunzio – poetas, dekadentas, fašizmo gerbėjas. Filmo veiksmas nukelia į 3-iojo punų karo metus (218–201 m. prieš Kristų). Romėnų patricijus ir jo vergas Macistė apsaugo nuo mirties Baalui parengtą aukoti mažąją Kabiriją. Po to, kai Archimedas išgelbsti Sirakūzus, Kabirija tampa karalienės patikėtine. Tačiau po Afrikos Scipiono pergalės ją ir vėl norima aukoti Baalui. Macistė vėl gelbsti Kabiriją ir ji tampa patricijaus žmona.

Filmavimas truko pusę metų, Turine buvo pastatytos milžiniškos dekoracijos, tačiau operatoriai natūrą filmavo Tunise, Sicilijoje, Alpėse. Su šiuo filmu siejamas ne tik istorinio filmo žanro atsiradimas, bet ir iš pirmo žvilgsnio nereikšmingas, tačiau labai kino kalbos formavimąsi paveikęs faktas: Pastrone buvo pirmasis, nusprendęs užkelti kino kamerą ant specialaus vežimėlio. Taip atsirado galimybė filmuoti išraiškingas panoramas (carello), kurias režisieriai mėgsta iki šiol. Šios ir kitos techninės naujovės paveikė kiną, nes filmas buvo rodomas visame pasaulyje, net Japonijoje. Bartolomeo Pagano – ne aktoriaus, o išraiškingų kūno formų uosto kroviko, – suvaidintas Macistė tapo vienu populiariausių italo kino personažų. Macistė – simboliškas visų kino Heraklių, tarp jų ir Arnoldo Schwarzennegerio, "protėvis". Su Maciste susitiksime ir Luigi Maggi filme "Alpių stipruolis" (1917) – šiame filme jis jau gelbsti Italiją Pirmojo pasaulinio karo metais.

Kitas filmas, kurio negalima pražiopsoti – 1949 m. Giuseppe De Santiso sukurta neorealistinė juosta "Kartūs ryžiai". Filmą, kuriame debiutavo viena didžiausių italų kino žvaigždžių Silvana Mangano (Luchino Visconti "Mirtis Venecijoje" ir "Šeimyninis portretas interjere", Piero Paolo Pasolini "Teorema"), gal dar prisimena vyresniosios kartos žiūrovai. Pasakojimas apie sezoninius ryžių laukų darbininkus bei pas juos užklydusius vagis buvo prisodrintas neorealizmui būdingo socialinio patoso, tačiau kartu tai ir jaudinanti meilės istorija. Beje, JAV jis pelnė didesnę sėkmę nei neorealizmo šedevras "Paisa".

Filmai "Visi ant žemės!" (rež. Davide Ferrario), "Atlikta!" (rež. Enzo Monteleone) ir "Mūsų metai" (rež. Daniele Gaglianone) pristato šių dienų jaunųjų Italijos režisierių kiną. Tai Pjemonte sukurti filmai, liudijantys italų kino gyvybingumą. Daniele Gaglianone atvyks į Vilnių ir kovo 27 d., šeštadienį, po savo filmo atsakys į žiūrovų klausimus.

Rengėjų ir "7md" inf.