Dailė

Tiltų fotografika

Švedų fotomenininko Lennarto Olsono paroda "Prospekto" ir Vilniaus fotografijos galerijose

Dovilė Tumpytė

iliustracija
Lennart Olson. "Tjörnbron III" (Švedija). 1962 m.

Vieno garsiausių XX a. švedų fotografo Lennarto Olsono fotografijos nutiesė tiltą tarp "Prospekto" ir Vilniaus fotografijos galerijų. Daugiau nei prieš 50 metų pradėjęs dirbti kaip laisvas fotografas, L. Olsonas 1958 m. kartu su kitais devyniais švedų fotografais įkūrė fotografijos asociaciją "Tio Fotografer". Fotomenininko darbai eksponuoti didžiausiuose pasaulio muziejuose, tarp jų ir Modernaus meno muziejuje Niujorke. Olsono stilistiniams ieškojimams fotografijoje nemažą įtaką padarė ir operatoriaus darbas Švedijos televizijoje, kur jis sukūrė daugiau nei penkiasdešimt dokumentinių filmų. Tiltai tapo pagrindiniu Olsono fotografijų motyvu. Sakoma, kad šis fotografas savo gyvenimą pašventė tiltams; dažniausiai jis vadinamas "tiltų fotografu".

Būdamas vos dvidešimt penkerių, jis pradėjo "Tiltų" fotografijų seriją ir tęsia ją ligi šiol. Ieškodamas neįtikėtinų žvilgsnio rakursų, menininkas lengvai atpažįstamu ir nepakartojamu braižu atskleidžia architektūrinių konstrukcijų poeziją. Dėl išties didžiulio spalvinio kontrasto Olsono fotografijos labiau primena grafikos lakštus, kuriuose menininkas mėgaujasi viena kitą įveikiančiomis šviesos ir tamsos dėmėmis, aštriomis plokštumų briaunomis. Per penkiasdešimt metų užfiksuotus tiltus autorius sudėjo į trečiąją savo knygą "From One Side to Another" ("Iš vienos pusės į kitą").

Galima pabandyti įsivaizduoti, kaip atrodytų tiltai, jei juos, pavyzdžiui, būtų sumanę fotografuoti vokiečių konceptualistai Berndas ir Hilla Beckeriai (bet jie to nesumanė): tiltai būtų tapę dar viena "anoniminių skulptūrų" serija kaip vandens bokštai, fachverkiniai namukai, etc. – visa aprėpiantis, nekintantis tipologinis fotografo žvilgsnis, tuo pačiu rakursu užgrobiantis atvaizdus. Arba Henri Cartier-Bressonas ar Andreas Feiningeris, fotografavę Paryžiaus ir Niujorko tiltus. Jiems rūpėjo visai kita – kraštovaizdžio ir laiko estetika, tilto ištirpimas rūke, momentiškumas, sustabdyta akimirka. Ką daro Olsonas?

iliustracija
Lennart Olson. "Tre Tjörnbroar III" (Švedija). 1961 m.

Olsonas fiksuoja tiltų architektūrą iš vidaus. Jo žvilgsnis nurengia, apnuogina tiltų kūnus, įsibrauna į jų vidurius, palikdamas nespalvotus formų žaidimus, grafišką linijų sanpyną – nuo visiško minimalizmo iki gotikinių pinklių. Menininko fotografijose krantus jungiančios konstrukcijos prabyla detalėmis: kalba ne aplink plytintys vandenys ar gamta – kalba belaikė, išgryninta formos estetika. Fotografo akis, ieškanti ypatingo kadro, fiksuoja stambų planą išryškindama konstrukcijų ir aplinkos nuasmenintą dramatizmą.

Kaip rašoma parodos anotacijoje, "nuo pat vaikystės menininkas žavėjosi intelektualiu minimalizmu, saikinga architektūrine forma ir asketiškais spalvos niuansais". Anot fotografo darbų tyrinėtojų, "L. Olsonas sugebėjo savo darbuose sujungti tai, kas, regis, neturi jokių bendrų sąlyčio taškų – dokumentiką ir abstrakciją".