Dailė

Džiaugsmo piliulės

Juvelyrikos paroda "A–Z" Užupio galerijoje

Skirmantė Augutytė

iliustracija
Mari Relo-Šaulys ir Adolfas Šaulys. "Džiaugsmo piliulės"

Vilniuje, Užupyje, galima atrasti netikėčiausių dalykų – čia, beveik pačiame Vilniaus centre, gali pasimėgauti kaimo ramybe ar išgirsti giedančius gaidžius, o netoliese, beveik vieni šalia kitų, visiškai pateisindami mažutės respublikos vardą, įsikūrę kultūros centrai – meno galerijos, Užupio radijas.

Būtent čia, Užupyje, galima atrasti bene vienintelę galeriją, kuri plačiajai visuomenei pristato tik juvelyriką ir kuruoja jos kūrėjus. Jei reikia išskirtinio ir originalaus papuošalo, verta apsilankyti čia – galbūt tai, ko ieškai, rasi "Užupio galerijoje", o tave visada svetingai pasitiks patys galerijos šeimininkai. Šioje mažytėje ramybės salelėje visada aptiksi autorinių darbų – V. Matulionio, B. Stulgaitės, A. Bagočiaus, J. Erminaitės, R. Grigaravičiaus, L. Kerienės, A. ir S. Krivičių ir dar daugelio kitų juvelyrų nepakartojamų šedevriukų. Galerijos tikslas – pamažu pripratinti visuomenę prie unikalių, o ne šabloniškų juvelyrikos dirbinių, pristatyti šiuolaikines jos tendencijas. Čia kiekvienas eksponuojamas darbas nuo pradžios iki galo yra sušildytas rankų darbo.

Šiuolaikinis menas visiškai nebepaiso jokių ribų – pats gyvenimas tampa menu. Kūrinys teikia ne tik estetinį pasitenkinimą, bet įgyja ir kitokią vertę. Adekvatūs procesai vyksta ir juvelyrikoje – čia skulptūra tampa papuošalu, o papuošalas – maža skulptūrėle ar graviūra. Taigi viskas susilieja į viena. Šiuolaikinis menas sprendžia esminius būties klausimus, gilinasi į šios dienos aktualijas. Politiniai ar socialiniai klausimai nebelieka tabu – tai matome naujausioje "Užupio galerijos" pristatomoje juvelyrų iš Estijos Mari Relo-Šaulys ir Adolfo Šaulio darbų parodoje "A–Z". Šie kūriniai žiūrovą sudomina savo turinio, sprendžiamų klausimų įvairove, o tai dar nėra įprasta matyti juvelyrikoje.

Juvelyrų sukurtus papuošalus galima būtų pavadinti ir miniatiūrinėmis skulptūrėlėmis. Kaip ir paaiškino viena iš autorių Mari Relo-Šaulys, juos dar galima modifikuoti, t.y. pagal savininko norus išmontuoti ir dėvėti dalimis. O galbūt paprasčiausiai papuošti jais interjerą. Kūriniuose sprendžiami arba vienaip ar kitaip pateikiami dabartiniai aktualūs politiniai ir socialiniai klausimai. "Trys scenos iš V.I.P. gyvenimo" iliustruoja pakilimų ir nuosmukių kupiną žvaigždės gyvenimą. Iš trijų segmentų susidedantis kūrinys labiau primena keliskart sumažintą skulptūrą. Pirma dalis vaizduoja kilimą aukštumų link, kita – sėkmės periodą, o trečia – leidimosi trajektoriją. Bandoma pažvelgti į žmogų giliau.

Politinės aktualijos – dar viena sritis, kuria domisi šie du menininkai. Jų nusiteikimą demonstruoja du darbai, besislepiantys po pavadinimais "Futbolas: Estija – Europa" ir "Dvi seserys". Pirmajame Europos Sąjunga vaizduojama lyg schematiška žmogeliuko figūra, stebinti, kaip Estija – kita miniatiūrinė figūrėlė – taikosi golfo lazda į kamuoliuką. Kitoje kompozicijoje taip pat matome Europą ir Estiją. Jos vaizduojamos kaip dvi seserys, dvi mažutės schematizuotos žmonių figūrėlės. Viena, Europa, patogiai įsitaisiusi guli po medžiu, o kita stovi nuošaliau. Abu kūriniai turi išgraviruotus prasminius įrašus anglų kalba: "Are you ready Estonia? – Of course Europe!"(Ar tu pasiruošusi, Estija? – Žinoma, Europa!) ir "E: What do you wish Estonia? – E: Open the door Europe!"(E: Ko pageidauji, Estija? – E: Atidaryk duris, Europa!)

"Džiaugsmo piliulės", sukurtas bene anksčiausiai iš visų eksponuotų darbų, įkvėpė keletą kitų panašių kūrinių, inkrustuotų gintaru. Šiuo darbu savaip pateikiamas požiūris į senėjimo reiškinį. Kūrinį sudaro septyni atskiri segmentai – plokštelės, kurios primena vaistų pakuotes. Kiekviena piliulė, kurių iš viso yra septyniasdešimt, kaip aiškino autorė, skirta vieniems gyvenimo metams. Juk šiais laikais taip madinga būti visą laiką jaunam ir energingam, tad bereikia turėti stebuklingą piliulę, ir visų tavo bėdų – kaip nebūta.

Dar kitame savo juvelyrikos darbe autoriai atkreipia dėmesį į šiuo metu meno pasaulyje vykstančius procesus. "Kronika: F. I. E. statusas keičia kūrybinius procesus" meną pateikia kaip smarkiai utilitarizuotą, visiškai prisitaikiusį prie vartotojo poreikių ir skonio. Kur yra riba tarp pramoninio konstruktyvizmo ir tikrojo meno?

Bene įspūdingiausias kūrinys įprasmina agresiją, šiandien gresiančią kone kiekvienam. Sage tapo šaunamojo ginklo taikiklis. Mari Relo-Šaulys teigimu, asmuo, segintis tokį papuošalą, kažkam tampa tiesiu taikiniu. Žinoma, to nereikėtų suprasti vienprasmiškai.

Juvelyrų šeima dalijasi kūrybos proceso darbus: sunkesnius tenka atlikti vyrui, o idėjos kyla savaime vienam ar kitam. Menininkai susipažino studijuodami Talino menų universitete, vėliau sukūrė šeimą ir liko gyventi Estijoje. Ten įkūrė meno galeriją. Juvelyrai savo darbus eksponavo ne tik Baltijos šalyse, bet ir užsienyje. Jų darbus jau matė lenkai, škotai, vengrai, olandai, rusai. Pasibaigus parodai Užupyje, savo darbus jie ketina eksponuoti Milane. Mielai savo darbus pristačiusi menininkė teigė, kad jie dar negali visiškai atsiduoti kūrybinėms idėjoms, nes norėdami išgyventi turi šiek tiek pataikauti ir pirkėjų skoniui. Beje, didžioji šios parodos ekspozicijos dalis nėra parduodama, tiesiog norėta pristatyti naujausius darbus Lietuvos publikai, kuriai šių menininkų darbai jau turi būti pažįstami iš ankstesnių parodų.

Mari Relo-Šaulys ir Adolfo Šaulio juvelyrikos paroda Užupyje bus eksponuojama iki balandžio.