Spalvinga ir temperamentinga

Beatrice Berthold

Pirmomis kalendorinio pavasario dienomis Lietuvos muzikos akademijoje svečiavosi pianistė ir pedagogė iš Hanoverio (Vokietija) Beatrice Berthold. Kovo 1 d. ji Didžiojoje salėje skambino solinį koncertą, o 2 ir 3 dienomis pravedė meistriškumo pamokas LMA auklėtiniams. Smagiai besišypsodama, pagyrimo žodžiais skatindama dar labiau pasistengti įgyvendinti jos pasiūlymus, ši patyrusi profesionalė kruopščiai tobulino gabių jaunųjų pianistų traktuotes.

Rečitalio programoje – įvairių tautų ir laikmečių kompozitorių charakteringi kūriniai, daugiausia šokiniai ar su ryškiais folkloro elementais, improvizacijomis. Tai – ispanų kompozitoriaus ir pianisto E. Granadoso (1867–1916) spalvingas Koncertinis Allegro (Allegro de concierto), žymaus Argentinos kūrėjo A. Ginasteros (1916–1982) trijų nuotaikingų, skirtingų pjesių – "Seno jaučiaganio šokis" (Danza del viejo boyero), "Žavios mergelės šokis" (Danza de la moza donoza), "Nuplikusio piemens šokis" (Danza del gaucho matero) – ciklas "Argentiniečių šokiai" (Danzas argentinas, 1937), brazilų kompozitoriaus, dirigento, pedagogo, muzikos visuomenės veikėjo, iškilaus folkloro rinkėjo ir tyrėjo H. Villa-Loboso (1887–1959) ciklinis kūrinys "Braziliška bachiana" (Bachianas brasilieras) Nr. 4: Preliudas – Įžanga (Preliudio – Introducao), Choralas – Gūdaus miško daina (Coral – Canto de Serrao), Arija – Šiaurės rytų vėjo tema (Aria – Sobre un tema de Noreste), Šokis: Mindinho (Dansa: Mindinho). Pirmąją koncerto dalį užbaigė rusų kompozitoriaus, pianisto, dirigento, žymaus visuomenės veikėjo M. Balakirevo (1937–1910) aukščiausio pianistinio meistriškumo reikalaujanti rytietiška fantazija fortepijonui "Islamėjus" (1869). Jau vien šios koncerto dalies kūrinių išvardijimas liudija atlikėjos polinkį skambinti spalvingą, liaudies kūryba alsuojančią muziką. Didysis senų laikų pedagogas F. Wieckas, R. Schumanno žmonos Klaros tėvas ir abiejų fortepijono mokytojas, sakydavo, kad pagal tai, kaip pianistas išeina į sceną, galima numatyti, kaip jis skambins. Panašiai atrodė kovo 1 d. vakarą: pro salės duris veržliai, greitu žingsniu prie fortepijono artinosi aukšta, liekna, sportiška, jaunatviškos išvaizdos graži moteris ir su malonumu sėdo skambinti. Virtuoziškai, prasmingai suskambo E. Granadoso "Koncertinis Allegro", įdomu buvo klausytis nuotaikingų A. Ginasteros "Argentiniečių šokių". Pabrėžta, tiksli ritmika, švarus, kokybiškas garsas, švelniai skambanti lyrika ("Žavios mergelės šokyje"). Kiek mažiau įtikino H. Villa-Loboso ciklas. Ši muzika nuskambėjo kiek monotoniškai, buvo ištęsta. M. Balakirevo "Islamėjus" – visais atžvilgiais "kietas riešutėlis" net ir atlikėjui virtuozui, nes jame, be virtuozinio skambinimo, norisi girdėti ir audringą rytietiško šokio siautulį su visais reikalingais įprasmintais akcentais, ir ypatingą, plastiškai besiliejančią, beveik kvepiančią vidurinės, kontrastingos dalies lyriką. Šias užduotis gali įvykdyti retas pianistas.

Antroje koncerto dalyje B. Ber- thold paskambino du visiškai skirtingus kūrinius. Profesionali, puikiai įvaldžiusi smulkią techniką pianistė lanksčiai, laisvai atliko W.A. Mozarto Devynias variacijas Duport’o Menueto tema, K. 573. Visai kitoks – trapus, minkštas prisilietimas prie fortepijono klavišų, garsas, tarytum imituojantis Mozarto laikų instrumento skambesį, plastiška muzikos tėkmė. B. Berthold, matyt, sąmoningai nesistengė pabrėžti Menueto šokinio pobūdžio.

Programos pabaigai atlikėja pasirinko visapusiškai sudėtingą kūrinį – didžiojo rusų romantiko, pianisto, improvizatoriaus S. Rachmaninovo (1873–1943) Sonatą Nr. 2 b-moll, op. 36. Kaip sakydavo prof. Balys Dvarionas, Rachmaninovą labai gerai groti gali tik vyrai, nes moterų prigimtyje nėra tiek gaivališkos jėgos, energijos. Juk reikia ne tik tobulai valdyti fortepijoną, bet ir turėti didžiulį romantinį potencialą, turtingą improvizacinę vaizduotę.

Bisui vokiečių pianistė atliko du žavius nedidelius kūrinėlius: labai vikriai ir lengvai – Villa-Loboso "Polišinelį" bei švelniai, minkštai – R. Schumanno "Prisipažinimą" (Aveu) iš Karnavalo, op. 9.