Suteršta garbė

Filme "Suteršta garbė" ("The Human Stain", rež. Robert Benton, JAV, 2003) vaidina du puikūs aktoriai – Anthony Hopkinsas ir Nicole Kidman. Abiejų vaidmenys nėra jiems būdingi – ekrane pasirodžiusi nušiurusi bemokslė Nicole valytoja sukelia panašų įspūdį, kaip fabriko darbininkę vaidinanti Catherine Deneuve danų režisieriaus Larso von Triero filme "Šokėja tamsoje". Iš Antony Hopkinso nesąmoningai lauki žmogėdriškos grimasos arba audringo emocijų proveržio – tačiau visi stereotipai subyra jau filmo pradžioje.

Kelyje atsitiktinai susipažįsta į septintą dešimtį įkopęs buvęs universiteto dekanas ir trisdešimt penkerių metų moteris. Neteisingai apkaltintas ir iš darbo atleistas klasikinės filologijos profesorius neseniai palaidojo savo žmoną. Jauna moteris išsiskyrė su ją persekiojančiu psichine liga sergančiu vyru (Ed Harris). Jų gyvenimo aplinka ir įpročiai visiškai nepanašūs, tačiau suartina užslopinti praeities košmarai. Tai nėra nenumaldoma trauka – veikiau noras iš(si)gelbėti.

Profesorius Kolemanas Silkas dėl neatsargaus žodžio per paskaitą apkaltinamas rasizmu. Užuot ieškojęs teisybės, jis atsistatydina. Nors būtų užtekę papasakoti savo gyvenimo istoriją. Bet visą sąmoningą gyvenimą jis neigė savo kilmę ir net nutraukė ryšius su šeima. Silkas pats yra afroamerikietis, tačiau dėl labai šviesios odos gali prisistatyti baltuoju. Tai, žinoma, atveria didesnes galimybes pokario JAV – tuo metu universitetuose net nebuvo juodaodžių profesorių. Tačiau mūsų pasirinkimus dažniausiai lemia asmeninės priežastys – supažindinta su juodaode išrinktojo motina, Kolemano mergina jį palieka. Po to ir padaromas lemtingas apsisprendimas niekada negrįžti atgal į šeimą, į savo ankstesnį gyvenimą.

Galima sakyti, Kolemanas gyvena ne "skirtą", o pasirinktą gyvenimą. Būtent todėl jis niekam neužsimena apie praeitį – kitaip sugriūtų viso gyvenimo pamatas. Tačiau galiausiai aidu atsikartojęs melas parbloškia jį patį. Jis ryžtasi papasakoti savo istoriją rašytojui Natanui Cukermanui (Gary Sinise).

Nereiktų manyti, kad tai labai moralizuojantis filmas. Moralinis pasirinkimas yra jo pagrindinė tema, tačiau čia nėra jokio verkšlenimo ir mušimosi į krūtinę. Nepaprastai tiksli ir įtikinanti Anthony Hopkinso vaidyba leidžia gėrėtis menkiausiais jausmų niuansais. Tačiau neapleidžia nuostaba, kaip toks valingas ir stiprus žmogus kartu yra toks silpnas ir pažeidžiamas? Visa tai atsiskleidžia per meilės istorijas – jaunojo Kolemano (Wentworth Miller) ir gražuolės baltaodės Stynos (Jacinda Barrett) bei pagyvenusio Kolemano (Anthony Hopkins) ir Faunijos (Nicole Kidman). Hopkinso herojus nepaiso rasės ir klasės ribų. Tam tikra prasme peržengti klasinį barjerą yra dar sunkiau nei rasinį. Tačiau jis nuoširdžiai rūpinasi Faunija, kuri "galbūt nėra jo didžioji, bet tikrai – paskutinioji meilė". Ją persekioja savęs nevaldantis buvęs vyras, tačiau Kolemanas to nepaiso. Atsisakyti meilės jam yra baisiau už mirtį.

Sunku kalbėti apie "Suterštą garbę" nepasakojant siužeto (filmas pastatytas pagal rašytojo Philipo Rotho romaną). Tai vienas iš tų filmų, kurie verčia permąstyti visą gyvenimą ir ypač tuos pasirinkimus, apie kuriuos nesinori viešai kalbėti. Puiki aktorių vaidyba kiekvienam siužeto vingiui suteikia asmeniškumo ir gyvumo. Kartu tai turbūt skaudžiausias smūgis formaliai taikomai "politinio korektiškumo" doktrinai. Klausimas, kas geriau – pasislėpti po saugia įprastumo, "normalumo" kauke ar kovoti ir keisti stereotipus, lieka atviras.

Simonas Ližė