Dailė

Lietuvos fotografų metraštis

Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien. Vilnius, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, 2003, 216 p.

Matyt, ne vienam, sklaidančiam 2003 metų Lietuvos fotomenininkų sąjungos metraščio "Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien" puslapius ir dar nespėjusiam įnikti aktyviai skaityti čia publikuojamų straipsnių, gali pasirodyti, kad leidėjų dėmesys aiškiai krypsta "šiandienės" fotografijos pusėn. Daug vietos skirta būtent pastarųjų trejų ketverių metų senumo fotografijoms. Kita vertus, mes turime fotoalbumų, supažindinančių su "vakarykštės" fotografijos tradicijomis ir personalijomis. Todėl visai logiška, kad naujame metraštyje ryškesnė "šiandienė" gija. Tačiau tai – viso labo tik pirmas įspūdis, susijęs su leidinio vaizdais.

Metraščio tekstuose (čia yra net septyni rimti straipsniai), kitaip nei vaizduose, matoma pusiausvyra, t.y. "vakarykščiai" ir "šiandieniai" procesai kiekybės požiūriu aptariami proporcingai. Pirmaisiais, t.y. "vakarykščiais", straipsnyje "Kelias į spalvotą fotografiją" iš esmės domisi Skirmantas Valiulis ir Stanislovas Žvirgždas. Autoriai čia pristato vieną iki šių dienų mažai kam žinomą panevėžietį fotografą Joną Strumilą, 6-ajame dešimtmetyje buvusį vienu paspalvintos fotografijos propaguotojų Lietuvoje. Straipsnis iliustruotas šio fotomenininko nuotraukomis; gan ryškios spalvos, netradicinis fotografijai grafinis, paspalvinimo nulemtas vaizdas lemia kičinį, ironišką nuotraukų pobūdį. Dėl to ypatingo manieringumo pusamžio senumo fotografijos tampa aktualios ir vertos dėmesio šiandien, o perfrazuojant S. Valiulį, atrasta seniena padvelkia naujienos aromatu.

Išsamus Agnės Narušytės straipsnis "Nuobodulio estetikos genezė: pasaulio dailės ir fotografijos kontekstas" taip pat labiau šliejasi prie "vakarykščių" reiškinių analizės, mat čia aptariami procesai, vykę XX a. viduryje JAV fotografijoje. Kontekstinėje analizėje išryškėja sąsajos tarp 6–7-ojo dešimtmečio Amerikos fotografijoje įsivyravusios nuobodulio estetikos ir to paties nuobodulio pomėgio tarp 9-ojo dešimtmečio lietuvių fotomenininkų.

"Šiandienėmis" aktualijomis akivaizdžiai rūpinasi kitas metraščio autorius – Jonas Valatkevičius. Jau pats teksto pavadinimas ("Muilinės fotografijos istorija Lietuvoje") sukelia jausmus ar prisiminimus, susijusius su apynauje, vos dešimtmečio senumo technologine naujove Lietuvoje. Autorius užima aiškią nesigilinimo į muilinės fotografijos ypatumus poziciją. Jam kur kas svarbesnis socialinis šios problemos aspektas, t.y. masinis nekokybiško, "pasidaryk pats" principą primenančio, diletantiško vaizdo produkavimas ir vartojimas.

Be šių kraštutinių pozicijų, kurias užima jau minėti autoriai, metraštyje yra ir tokių, kurios tarytum įsiterpia tarp "vakar" ir "šiandien". Jos neatstovauja tik vienai pusei, neapsiriboja vien "buvusio" ar "esamo" tyrimais. Jų autorių svarstymai yra tolygiai išbalansuoti ir vienos, ir kitos pusės atžvilgiu. Arvydo Juozaičio, Renatos Dubinskaitės ar Virginijaus Kinčinaičio straipsniuose yra bendresnių Lietuvos fotografijos akcentų, dviejų čia dažnai minimų "laikų" gretinimo (ne priešinimo) motyvų. Antai gana poetiškas įvadinis A. Juozaičio straipsnis yra vienas tų, kurie nužymi tam tikrus "buvusios" ir "esamos" fotografijos akcentus. Pagrindinė straipsnio idėja sukasi apie teiginį, kad Lietuvos fotografijoje vaizdas yra dominuojantis sufabrikuoto įvaizdžio atžvilgiu, kad jis padeda kurti "paprasto žmogaus" mitologiją. Kitame tekste R. Dubinskaitė renkasi lyginimo (ne priešinimo) strategiją. Tokiu būdu abu čia nuolat minimi laikai tampa vienodai reikšmingi. Formali išraiška ir idėja, menininkas kūrėjas ir menininkas gavėjas, estetinės ir komunikacinės vertybės, realybės reprezentacija ir tikrovės kvestionavimas, uždarumas ir atvirumas – šios pagrindinės autorės vartojamos sąvokų poros apibrėžia dvi skirtingas fotografijos tradicijas. V. Kinčinaičio lygiavertis nusiteikimas "vakar" ir "šiandien" atžvilgiu išsiskleidžia kičo fenomeno paieškomis socialistinėje fotografijoje ir to paties fenomeno apraiškomis "nefotogeniškoje", banalioje šiandienėje architektūroje.

Metraštis "Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien" išsamiai supažindina su buvusiais ir esamais procesais bei pokyčiais, vykstančiais lietuvių fotografijoje; ieško sąsajų, inspiracijų ir kontekstų, padedančių nuodugniau suvokti savąjį išskirtinumą. Greta pagrindinių straipsnių, čia pristatomos bibliografinės naujienos ir parodinė Lietuvos fotomenininkų veikla.

Jurga Armanavičiūtė