Įspūdis, dėl kurio buvo verta lėkti iš Vilniaus į Klaipėdą…

Mišrus choras "Aukuras"

Pradėsiu tarsi atvirkščiai, nuo apibendrinimo, nors tai lyg ir tiktų pabaigai.

Sausio 14 ir 17 dienomis Klaipėdos universiteto Menų fakulteto salėje įvykę du didžiuliai – beveik po dvi valandas muzikos – mišraus choro "Aukuras" (jam vadovauja vienas iš jo įkūrėjų Alfonsas Vildžiūnas) koncertai, skirti kolektyvo kūrybinės veiklos 10-mečiui, įtikino absoliučią daugumą ten pabuvusių (reikia manyti – ir atsakingus miesto savivaldybės žmones), kad Klaipėda turi didžiulės kūrybinės potencijos, brandų meno kolektyvą; jį (pirmiausia savivaldybėje atsakingiems už kultūrą žmonėms) reikėtų visokeriopai remti ir skatinti, sudarant reikiamas prielaidas produktyviam darbui ir koncertinei veiklai, gal net numatant jo statuso pakeitimą.

Rašinėlio apimtis neleidžia išvardyti daugybės Klaipėdos savivaldybės Muzikos centro mišraus choro "Aukuras" Lietuvoje ir užsienyje iškovotų prizų, premijų bei kitokių jo nuopelnus paliudijančių atžymėjimų; jų tikrai daug, ir vos vienas kitas Lietuvos choras tiek ir tokių teturi.

Smalsu buvo laukti (spausdintų programų, matyt, sąmoningai atsisakyta), ką "Aukuras" pristatys savo antrajame koncerte, pavadintame "Choras ir draugai" (į pirmąjį koncertą atvykti, deja, nebuvo galimybės, bet jį girdėjusiųjų vertinimai – patys palankiausi). Drąsiai galima teigti, kad smalsumas "peraugo" į pasitenkinimą, kad beveik dvi valandas be pertraukos gėrėjomės išradingai sukomponuotu, patraukliu, žaismingu ir vientisu muzikiniu fejerverku. Pagirtina, kad choro vadovas sistemingai propaguoja šiuolaikinių lietuvių kompozitorių muziką, dėl ko ne vienas jų šiam chorui rašo specialiai: konkursams, įvairiems proginiams renginiams ir pan. Ir šį koncertą prasmingai paįvairino D. Kairaitytės "Žemaitiški vaizdeliai", R. Šileikos "Po gimtadienio" bei specialiai "Aukurui" šiai progai rašyti N. Sinkevičiūtės "Muzikinė pantomima", pokštas "Pasija pagal palydovus" ir J. Tamulionio "Ite, musica est!" (pokštas – protestas prieš visuotinę mobiliųjų telefonų invaziją; trys pastarieji opusai atlikti pirmą kartą).

Net penkis skirtingų stilių ir žanrų kūrinius dirigavo (o bisui dar ir vieną padainavo solo) didelis "Aukuro" draugas, specialiai šiems koncertams iš Amsterdamo atvykęs Europoje garsus JAV dirigentas, solistas, profesorius I. Spauldingas. Į programą buvo gražiai "integruoti" Klaipėdos senosios muzikos (vad. V. Sadauskas) ir varinių pučiamųjų (vad. B. Bružas) ansambliai, žinomas džiazo pianistas S. Šiaučiulis, Muzikinio teatro solistas S. Juškevičius, vakaro vedėja aktorė R. Šaltenytė ir net choro rėmėjų solistų ansamblis.

Tikrai malonu, kad koncerte buvo daug visko gero, bet svarbiausia – viskas buvo pateikta skoningai ir su saiku, "nepersūdant, neperspaudžiant".

Bendrą gerą koncerto įspūdį norisi baigti palinkėjimu: dek, "Aukure", dek, skleisk savo širdžių šilumą daugybę metų visų tave girdėsiančių džiaugsmui!

P.S. Ir vėl, jau n-tąjį kartą, tenka su širdgėla konstatuoti, kad LRT atkakliai ignoruoja ne Vilniuje vykstančius, bet Lietuvos kultūrai reikšmingus renginius, įvykius, faktus, nesivargindama net radijo įrašo ar bent TV reportažo parengimu, nors neabejoju, kad nacionalinės kultūros propagavimas – viena jų (LRTV) įstatymu įteisintų priedermių.

O kokie puikūs įrašai galėjo likti "Klasikos" ir LTV-2 fonduose! Galėjo.