2003 m. "Muzikos žinios"

Šiemet minėsime jau 70-metį, kai Čikagoje leidžiamas žurnalas "Muzikos žinios" lanko skaitytojus visame pasaulyje. Kadaise jo muzikai sulaukdavo kiekvieną mėnesį, vėliau – kas ketvirtį, kas pusmetį, o pastaruosius 17 metų jis išeina kartą per metus, bet užtat solidus, tarsi mūsų išeivijos muzikinė enciklopedija.Tuos 17 metų prie jo "vairo" stovi keli pasišventėliai – redaktoriai Kazys Skaisgirys ir Stasys Sližys, administratorius Antanas Giedraitis ir Fausto Strolios vadovaujama Šiaurės Amerikos lietuvių muzikos sąjunga, globojanti šį leidinį. Kai imu į rankas "Muzikos žinias" (šįmet sulaukėme jau 254-ojo numerio), nusilenkiu jo kūrėjams. Maža jiems pasakyti tik ačiū už tą didžiulį triūsą – reikia jais didžiuotis!

Naujasis "Muzikos žinių" numeris – 56 puslapių, o viršelyje matome iškiliausią lietuvių išeivijos muzikę – kompozitorę Giedrą Gudauskienę, metų pabaigoje (to fakto jau nebespėjo paminėti žurnalas) gavusią JAV Lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos Muzikos premiją, ji bus įteikta iškilmingoje aplinkoje Los Andžele sausio 10 d. O šis "Muzikos žinių" numeris pradedamas publikacijomis apie Lietuvos įvykius – Aušra Motuzienė rašo apie Lietuvos muzikos akademijos 70-metį, Algis Zaboras – apie Tarptautinį S. Šimkaus chorų konkursą. Ramunės Kryžauskienės šešių puslapių straipsnis pasakoja apie įžymųjį išeivijos pianistą Andrių Kuprevičių ir keturių puslapių – apie pianistą ir dirigentą Aleksandrą Kučiūną. Mums Lietuvoje visada įdomiau skaityti publikacijas apie išeivijos muzikus ir muzikinį gyvenimą, nes tai atveria akis daugeliui išdidžiau nusiteikusių, kurie linkę ir dabar manyti, kad išeivijos muzikai – menkesnės asmenybės, kad apie juos neverta plačiau rašyti enciklopedijose ar periodinėje spaudoje. Bet taip yra tik todėl, kad anksčiau apie išeivijos muzikinį gyvenimą Lietuvą pasiekdavo tik politizuotos nuotrupos. Tad džiugu, kad "Muzikos žinios" daugeliui atveria tikrą tiesą. Kruopštumu savo publikacijose ir dabar žavi Kazys Skaisgirys ("Tavo giesmės nebus giedamos". Poetą Bernardą Brazdžionį prisimenant"), Faustas Strolia ("Prisimenant Antano Pociaus – didžio Čikagos lietuvių muzikos puoselėtojo – 50 metų mirties sukaktį") ir Vytautas Strolia ("Muzika "Lietuvių išeivijos spaudos bibliografijoje"). Daug įdomaus sužinome skaitydami ir "Muzikinę kroniką", ir žinais apie išėjusius Amžinybėn. Ne vieną faktą iš šio nuostabaus žurnalo dar suspėjau įtraukti į "2004 metų muzikos kalendorių". Solidaus amžiaus "Muzikos žinioms" linkiu ir toliau prasmingai skleisti žinias apie lietuvių muzikų darbus užsieniuose.

Vaclovas Juodpusis