Su nauju "Muzikos barų" numeriu išleistas ir CD "Diriguoja Algis Žiūraitis"

Šią savaitę pasirodė naujas žurnalo "Muzikos barai" numeris. Jo skaitytojams suteikiama unikali galimybė susipažinti su iškilaus menininko, ilgamečio Maskvos Didžiojo teatro dirigento Algio Žiūraičio (1928–1998) interpretacijomis.

Su "Muzikos barais" išleistoje kompaktinėje plokštelėje skamba A. Žiūraičio diriguojamų orkestrų atliekami Richardo Wagnerio, Adolphe’o Adamo, Felixo Mendelssohno, Piotro Čaikovskio, Georges’o Bizet, Isaaco Albenizo, Richardo Strausso, Aramo Chačaturiano, Igorio Stravinskio, Sergejaus Prokofjevo kūriniai.

Šiemet maestro A. Žiūraitis būtų šventęs 75-metį, bet jau penkerius metus jis nebedžiugina savo talento gerbėjų naujais kūrybiniais laimėjimais. Maskvos Didysis teatras rugsėjo 11 d. Piotro Čaikovskio "Gulbių ežero" spektaklį skyrė maestro 75-mečiui. Lietuvos muzikų sąjunga, pagerbdama vieno ryškiausių XX a. pabaigos teatro dirigentų atminimą, išleido kompaktinę plokštelę, kuri pakeri klausytoją dvasinga, kupina gyvybės ir artistiškumo Algio Žiūraičio diriguojama muzika. "Muzikos baruose" taip pat publikuojami A. Žiūraičio laiškai artimiesiems, kuriuos atskiram leidiniui rengia dirigento duktė, muzikologė Audronė Žiūraitytė.

Šiame "Muzikos barų" numeryje pristatomas ir žymus lenkų kompozitorius Krzysztofas Pendereckis, šiemet švenčiantis savo 70-metį. Vasarą kompozitorius viešėjo Lietuvoje – Vilniaus ir Pažaislio festivaliuose buvo atlikti du jo kūriniai. Interviu "Muzikos barams" kompozitorius pasakoja apie savo ryšį su tradicija, apie postmodernizmą mene, klausytojus ir atlikėjus, masinę kultūrą (Beata Leščinska, "Negaliu vaidinti pranašo..."). Minint 95-ąsias prancūzų kompozitoriaus Olivier Messiaeno gimimo metines, publikuojamas rašinys apie šį menininką – vieną didžiųjų mūsų laikų krikščionių. "Muzikos barų" skaitytojams pateikiamos ištraukos iš Messiaeno kūrinių atlikėjos vargonininkės Almut Rossler ruošiamos knygos "Apie dvasinį Olivier Messiaeno pasaulį" (Balys Vaitkus, "Muzikas iš Dievo pašaukimo"). "Muzikos baruose" minimos ir jubiliejinės iškilių Lietuvos muzikų – Vinco Deniušio, Prano Stepulio, Jono Žuko – sukaktys.

"Senosios "Gaidos" nebėra – jos vietą užėmė festivalis, paklūstantis esminiams rinkos dėsnių reikalavimams", – tai ištrauka iš Eglės Grigaliūnaitės straipsnio "Gaida 2003": komunikuoti, vadinasi, egzistuoti". Čia aptariami rudenį Vilniuje praūžusio aktualios muzikos festivalio "Gaida" pokyčiai, jo esminiai bruožai ir ryškiausi programos akcentai. Apie edukacinę "Gaidos" programą rašo Indra Karklytė, taip pat parengusi ir interviu su viena kviestinių "Gaidos" festivalio žvaigždžių – ugninguoju olandų pučiamųjų ansambliu "Orkest de Volharding". Tradicinėje "Didžiosios salės" rubrikoje – Aldonos Eleonoros Radvilaitės, Rimtauto Čekuolio, Vytautės Markeliūnienės, Tomo Bakučionio, Rimos Povilionienės recenzijos apie ryškiausius praėjusio mėnesio koncertus.

Naujajame "Muzikos barų" numeryje nestinga įdomių pažinčių: Irina Kudinova pristato mūsų šalyje mažai žinomą persų muzikinę kultūrą ir ryškų jos atstovą, šių dienų kompozitorių Reza Vali. Rubrikoje "Lietuvos muzikos link" – Dainoros Merčaitytės "Permainingas Zitos Bružaitės šokis". Publikuojamas ir kontroversiškas rusų pianisto Andrejaus Gavrilovo interviu, kuriame žymus menininkas atskleidžia tamsiąsias atlikėjų pasaulio puses ("Andrejus Gavrilovas: "Spjaučiau į viską ir išvažiuočiau pas papuasus"). Solveiga Michelevičiūtė-Vaitkienė prikelia iš užmaršties trumpą, tačiau nepaprastai intensyvų dainininkės Veronikos Podėnaitės meninį gyvenimą ("Veronikos Podėnaitės "Aida" Viterbo "Vienybės" teatre"). Rūta Mikelaitytė pasakoja apie legendinį Štutgarto operos teatrą ir jame dainuojančią lietuvaitę, LMA ir Zalcburgo "Mozarteum" absolventę Ireną Bespalovaitę.

Rašytojas Hermanas Hesse – vienas iš nedaugelio autorių, kurių rašymo stiliui ypač didelę įtaką darė muzika. Apie Hesse’s kūrybos sąsajas su muzika rašo Diana Čemerytė straipsnyje "Hermannas Hesse – "literatūrinis kompozitorius". Rubrikoje "Iš pianisto varpinės" publikuojamas žymaus pianisto, autentiškumo judėjimo atstovo Malcolmo Bilsono straipsnis "Ankstyvojo fortepijono mitas", o Rokas Zubovas atskleidžia istorinę trijų šiuolaikinių fortepijonų – "Blüthner", "Bechstein" ir "Steinway" – raidos perspektyvą ("Steinvėjui – 150 metų"). Naujas tradicinės "Laisvalaikio muzikos" skilties autorius – elektroninės muzikos renginių organizatorius DJ Saga – žurnale pristato diskžokėjo profesiją: pasakoja, ką patiria entuziastai, pasiryžę "sutramdyti" muziką (Sigitas Grybas-Saga, "XXI amžiaus popkultūros pionieriai"). Džiazo mėgėjams – Jūratės Kučinskaitės pokalbis su džiazo legenda, pianistu ir kompozitoriumi Viačeslavu Ganelinu, viešėjusiu Lietuvoje perkurtosios "Velnio nuotakos" proga ir padovanojusiu vilniečiams puikų džiazo vakarą.

MB inf.