Muzika

Eduardo Balsio kūryba dviguboje kompaktinėje plokštelėje

nauji leidiniai

iliustracija
Eduardas Balsys

Nuo pirmojo savarankiško kūrinio iki paskutinio opuso – toks platus yra pirmos dvigubos Eduardo Balsio kompaktinės plokštelės "Dramatinės freskos", kurį išleido Muzikos informacijos ir leidybos centras, užmojis. Naujajame leidinyje – visi svarbiausi kompozitoriaus instrumentiniai kūriniai, žymėję reikšmingiausius lūžius ne tik autoriaus kūrybinėje biografijoje, bet ir visoje lietuvių muzikoje.

Naujasis leidinys – tai puiki proga aktualizuoti ir bandyti įvertinti Eduardo Balsio kūrybą šiandienos kontekste. Muzikos tyrinėtojams Eduardas Balsys neabejotinai yra vienas svarbiausių lietuvių pokario kūrėjų, ypač svarbų vaidmenį suvaidinusių postalininiame lietuvių muzikos laisvėjimo ir atsinaujinimo procese 6-ojo dešimtmečio pabaigoje. Daugeliui lietuvių kompozitorių Eduardas Balsys – mokytojas ir patarėjas, teigęs savo studentams, kad svarbiausi prioritetai komponuojant muziką yra spontaniškumas ir kūrybos prasmė. Koncertuojantiems ir dar studijuojantiems atlikėjams Balsys yra kelių chrestomatinių, nuolat atliekamų kūrinių autorius. Tačiau kaip Eduardo Balsio muzika skamba šiandieniniam klausytojui? Kuo ji gali sudominti? Nauja dviguba kompaktinė plokštelė įtikina – tai labai stipri, savo išraiškos galia stulbinanti kūryba. Turinti tvirtą dramaturginį pagrindą, monolitiška. Atrodo, kad šioje muzikoje nėra nieko nereikalingo, nepagrįsto. Ji neįtikėtinai skambi ir kokybiška, liudijanti apie išskirtinį kūrybinį talentą mūsų muzikos istorijoje.

Naujajame dvigubame leidinyje, kaip ir Balsio kūrybiniame palikime, dominuoja orkestrinė muzika, stambios formos: tai trys koncertai smuikui, simfodžiazinė Introdukcija ir pasakalija vargonams ir simfoninio orkestro grupei, "Jūros atspindžiai", "Portretai", taip pat Styginių kvartetas bei fragmentai iš baleto "Eglė žalčių karalienė", versija smuikui ir fortepijonui. Centriniu plokštelės (turbūt ir visos Balsio kūrybos) kūriniu galima būtų laikyti "Dramatines freskas", kurios tiesiog prikausto dėmesį ypatinga energija, muzikinių įvykių gausa, tekstūros įvairove ir neįtikėtinai šiuolaikišku skambesiu.

Naujoji plokštelė yra ne tik kompozitoriaus kūrybos istorija. Šis nedidelis leidinys atspindi ir lietuvių atlikimo meno raidą, reikšmingiausius jos veikėjus, su kuriais kompozitoriui yra tekę bendrauti ir dirbti: tai smuikininkas Aleksandras Livontas, pianistė Olga Šteinbergaitė, Jurgis Fledžinskas ir Lietuvos kvartetas, vėliau smuikininkas Raimundas Katilius, Juozas Domarkas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, vargonininkas Leopoldas Digrys. Visi jie – ryškios Lietuvos muzikinio gyvenimo asmenybės, perpratę ir mėgę galingą, plačių gestų Eduardo Balsio kūrybą.

Tenka pripažinti, kad plokštelė nebūtų pasirodžiusi be puikių istorinių įrašų, pagamintų Vytauto Bičiūno, Vytauto Einorio, Eugenijaus Motiejūno ir kitų įrašymo meistrų. Šiandien tokios apimties naujų įrašų leidinys būtų beveik neįmanomas. Visus įrašus naujajam leidimui "atgaivino" kompozitoriaus sūnus Audrius Balsys ir garso režisierius Giedrius Litvinas. Specialiai šiam leidiniui buvo pagamintas tik vienas Koncerto smuikui ir orkestrui Nr. 2 įrašas, jį atliko jau naujosios atlikėjų kartos atstovė smuikininkė Ingrida Armonaitė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Juozo Domarko.

Leidinį papildo išsami, gausiai iliustruota knygelė lietuvių ir anglų kalbomis (tekstas Onos Narbutienės), kurioje apžvelgiami svarbiausi Eduardo Balsio gyvenimo etapai. Leidinys išleistas LR Kultūros ir sporto fondui ir Vytauto Landsbergio fondui parėmus.

Naujoji plokštelė gruodžio 2 d. buvo pristatyta Vilniaus rotušėje. Pristatymui, o kartu ir artėjančiam E. Balsio gimtadieniui skirtame vakare muzikologės Onos Narbutienės kalbinti buvę kompozitoriaus draugai, kolegos, šeimos nariai pasidalijo savo prisiminimais, buvo parodyti ir dokumentiniai kadrai iš televizijos archyvų. Pasakojimus ir plokštelės pristatymą lydėjo muzika: E. Balsio anūkė Indrė Baikštytė paskambino vieną pirmųjų jo kūrinių – vienos dalies Sonatą fortepijonui, Ingrida Armonaitė ir Dalia Balsytė atliko keturis fragmentus iš baleto "Eglė žalčių karalienė" smuikui ir fortepijonui, Martynas Švėgžda von Bekkeris pagriežė Koncertą smuikui solo, o Rolandas Romoslauskas ir Sergejus Okruško atliko "Habanerą" iš muzikos kino filmui "Adomas nori būti žmogumi", altui ir fortepijonui aranžuotą Anatolijaus Šenderovo.

MILC inf.