Dailė

Dedikacija Hermanui Hesse’i

Ramunės Vėliuvienės grafikos darbų paroda Vilniaus rotušėje

Živilė Ambrasaitė

iliustracija
Ramunė Vėliuvienė. "Papėdėje". Iš ciklo "Gyvybės medis". 2002 m.

Rotušėje surengtoje Ramunės Vėliuvienės darbų parodoje "Dedikacija Hermanui Hessei" eksponuojami du grafikos darbų ciklai - "Gyvybės medis" (2002), sukurtas H. Hesse’s romano "Sidharta" temomis, bei "Magiškasis teatras" (2002) pagal to paties autoriaus romaną "Stepių vilkas". Grafikė, pasitelkusi tradicines technikas (ofortas, akvatinta) bei naujesnes technologijas (skaitmeninė spauda), vaizdinėmis priemonėmis pasakoja apie perskaitytus vokiečių rašytojo kūrinus.

Moderni legenda "Sidharta" - tai tauraus išganymo kelio, tapsmo tobula asmenybe istorija, kurioje susipina žemiškojo gyvenimo vaizdiniai ir dvasinio tobulėjimo poreikis. Tai pasakojimas, kuriame teigiama, kad gyvenimas tėra apgaulė - jis nuolat keičiasi, maitindamas vaizduotę nesuskaičiuojamais gundančiais pažadais, kurie išsipildę gali tiesiog akyse pavirsti dulkėmis - gražių laikų prisiminimais ir nevilties jausmu. Tai patvirtinantis regėjimas romano herojų Sidhartą aplanko vaikščiojant mišku. Jam paaiškėja, kad nei pasauliečio pataikavimas savo pojūčiams, nei kraštutinis vienuolio asketizmas negali suteikti to, ko jis iš tikrųjų trokšta. R. Vėliuvienės darbai primena vizijas, pasirodančias ant medžių kamienų, išnyrančias iš drevių, išplaukiančias iš rievėmis išvagotos žievės paviršiaus. Aukščiausiąjį pažinimą pasiekusio Budos veidas, šventyklas puošiančios skulptūrinių grupių juostos, akmenyje sustingusių moterų figūros, drevėje įsisukusi amžinojo gyvenimo rato temą įkūnijanti skulptūra - susikaupimas, ramybė, vidinė šiluma - tyliai išsiskleidžia už kūrinių ribų. Paveikslų ciklą jungia medis. Pasaulio medis, Gyvybės medis, Pažinimo medis - tai universalūs simboliai, būdingi visoms archajinėms mitologijoms ir religijoms. Grafikės kūriniuose jis tampa fonu, priglaudžiančiu dievybes ir žmogiškąsias būtybes: jo paviršiuje pasirodo medituojantis Buda, jis tampa šventovės siena, juo teka gyvybę teikiantis vanduo. Gelsvumu užlieta beržo žievė akyse virsta upe, savo vandenimis plukdančia valtyse sėdinčių žmonių siluetus. Gyvenimas - tai nesustojanti, tekanti ir niekuomet atgal nesugrįžtanti upė. Jame nieko nėra pastovaus ir amžino - taip teigia H. Hesse romane leisdamas savo herojui atrasti gyvenimo tėkmės fenomeną.

iliustracija
Ramunė Vėliuvienė. "Šviesa tunelio gale". Iš ciklo "Magiškasis teatras". 2002 m.

Antrasis ciklas "Magiškasis teatras" sukurtas remiantis H. Hesse romanu "Stepių vilkas". Pagrindinio herojaus autsaiderio Hario Halerio tragediją nulemia jo sąmonės disharmonija, jo asmenybės suskilimas į nesutaikomas priešybes. Priešybių kaita, jų perėjimas iš vienos į kitą, vieningumo, harmonijos nebuvimas - tai pagrindiniai romano bruožai, nulemiantys kūrinio stilių ir kompoziciją, padedančią išryškinti asmenybės irimo procesą. R. Vėliuvienės kūriniuose atsiskleidžia daugialypis į gyvenimą kelio ieškančio herojaus pasaulis. Kiekviename iš darbų sukomplektuoti skirtingi ir dažnai prieštaringi vaizdiniai: poromis šokančios figūros ir vilko galva, praskleistos teatro užuolaidos ir miško fragmentai, etc. Taip iliustruojama nuolatinė kasdienybės ir neapykantos jai, "stepių vilko" ir socialaus individo kova, užvaldžiusi herojų, kuris regėdamas fantastines vizijas "magiškajame teatre" stengiasi ne pabėgti nuo realybės, o sugrįžti į tikrovę, nuo kurios yra beviltiškai nutolęs. Jo sąmonėje, kaip ir dailininkės kūriniuose, žiojėja tunelis, kurio gale yra tankus miškas - vilko, asocialaus asmens buveinė. Ši prigimtis išryškėja įvairiose situacijose, kai intelektuali, talentinga ir vieniša asmenybė iš paskutiniųjų stengiasi įveikti vidinę disharmoniją siekdama kontakto su aplinka. Cikle "Magiškasis teatras" pateikiamas juodai raudonais ženklais, įvardijančiais vienatvės ir bendravimo poreikio susidūrimą, išmargintas žemėlapis, dažniausiai atspindintis romane aprašomas pagrindinio herojaus dvasines būsenas ir patiriamus išgyvenimus. H. Hesse yra įsitikinęs, kad žmogus negali nugalėti savo dvilypės prigimties, tačiau dviejų prieštaringų pradų pusiausvyra, jų tolygus tobulėjimas būtų harmoningos asmenybės prielaida. Šios harmonijos siekta ir grafikos darbuose, apimančiuose pačius keisčiausius žmogaus sieloje užgimstančius, gyvenimo paliekamus ženklus.