Filosofai su revolveriais

"Ko nori moterys"

Gaila, bet pats įdomiausias ir absurdiškiausias realybės šou vyksta už televizijos ribų. Turiu galvoje kelių lietuvių diplomatų pastangas išsaugoti šiltą ir pinigingą vietą nesiskaitant su jokiomis priemonėmis. Dėl riebaus kąsnio jie pasirengę paaukoti viską: gerą vardą, psichinę sveikatą, elitinės profesijos įvaizdį. Žiūriu į juos ir matau, kad tie jauni žmonės subrendo jau nepriklausomos Lietuvos laikais, darė karjerą dabar, o ne kartu su keturiais Algirdo Brazausko subrandintos partijos komunarais, todėl juos galėtume pavadinti naujais, šizofreniškos homo sovieticus psichologijos nepatyrusiais žmonėmis. Tačiau būtent homo sovieticus mentalitetas gali geriausiai paaiškinti diplomatų elgesį. Jie – tarsi naujieji šarikovai, jokiu būdu nebenorintys sugrįžti atgal prie šiukšlių krūvos. Būtų įdomu suleisti juos į vieną užtvarą ir pasižiūrėti, kiek dar žemyn gali ristis naujasis praturtėjęs lietuvis. Neabejoju, kad įvairiapusiškais savo sugebėjimais diplomatai pralenktų visus psichus ir apolonus. Idealus realybės šou tikslas būtų pasiektas: vis gylyn ir gylyn į purvą. Su diplomatais kelionė į žmogaus dugną būtų tikrai ilga.

Šios savaitės filmuose taip pat apstu visokiausių kelionių po žmogaus psichikos gelmes. Pats originaliausias ir anarchistiškiausias šios savaitės filmas "Baimė ir neapykanta Las Vegase" bus parodytas dukart: 28 d. 23 val. – per TV3, 29 d. 22 val. – per Tango TV. Visas filmas mirga, kaip dabar pasakytume, kultinėmis pavardėmis. Režisierius Terry Gilliamas – vienas garsiųjų "Monty Pythons", tikrai kultinių filmų "Brazilija" ir "Karalius Žvejys" kūrėjas. "Baimė ir neapykanta Las Vegase" sukurtas pagal to paties pavadinimo (tiesa, romanas turėjo paantraštę "Laukinė kelionė į amerikietiškos svajonės širdį") Hunterio S. Thompsono knygą. Iš pradžių "Rolling Stones" puslapiuose pasirodžiusi knyga iškėlė Thompsoną į pačių garsiausių to meto Amerikos rašytojų panteoną. Jis buvo lyginamas su Normanu Maileriu, Trumanu Capote, net su Jacku Keruacu. Nuo knygos prasidėjo ir reiškinys, vadinamas "gonzo žurnalizmu". Kelias dešimtis metų romaną vis rengėsi ekranizuoti įvairūs kūrėjai, tarp jų Martinas Scorsese, Jackas Nicholsonas.

Filmas rodo psichodelišką sporto žurnalisto ir narkomano Raulio Djuko (Johnny Depp) kelionę į Las Vegasą, kur jis turi aprašyti dykumų motociklų reidą. Prie jo prisijungia advokatas Gonzo (tada dar mažai kam žinomas Benicio del Toro). Dviese jie sunaikina viešbučio kambarį, ir Gonzo nusprendžia grįžti į Los Andželą. Po įvairių peripetijų Raulis vis dėlto lieka Las Vegase, kad aprašytų narkotikų sukeltiems pavojams skirtą konferenciją. Viešbučio numeryje Raulį aplanko keli gerokai apspangę piliečiai. Prasideda haliucinacijos... Keista, bet šį beprotišką, ryškų, juokingą ir kartu liūdną filmą galima perpasakoti visai nuosekliai, nes toje beprotybėje ir slypi nepakartojamas Gilliamo metodas. Tik ar verta? Filme praslenka daugybė įžymybių: Markas Harmonas, Cameron Diaz, Lyle’as Lovettas, Tobey Maguire’as ir net pats rašytojas. Reginys vertas kiekvieno save gerbiančio snobo.

LNK "Snobo naktį" (30 d. 22.35) parodys Alejandro Amenabaro mistinę dramą "Kiti" (2001). Pasakojimas nukelia į Antrojo pasaulinio karo metus, Angliją. Į nuošalioje saloje stūksantį dvarą atsikelia nauji gyventojai – jauna moteris (Nicole Kidman) ir du jos vaikai. Vaikai serga keista liga – jie nepakelia šviesos, todėl namas nuolat skendi tamsoje. Netrukus namuose atsiranda ir nauji tarnai, kaip du vandens lašai primenantys nuotraukų albume įamžintus seniai mirusius žmones...

Stilingas Amenabaro filmas yra iš tų, kurie pabaigoje sukelia šoką ir priverčia vėl "persukti" jį mintyse iš naujo. Tačiau čia juk ir yra tikrojo kino žavesys.

Mistiką mėgsta ir režisierius M. Nightas Shyamalanas. "Kiti" primena jį išgarsinusį "Šeštąjį jausmą". TV3 (26 d. 20.15) rodo 2000-aisiais sukurtą režisieriaus filmą "Nepalaužiamasis". Jo herojus Deividas (Bruce Willis) liko vienintelis gyvas po geležinkelio katastrofos, kurioje žuvo per šimtą žmonių. Jis savęs klausia, ar taip sutapo aplinkybės, ar stebuklas išgelbėjo jį nuo mirties. Išsigelbėjimas priverčia Deividą naujai pažvelgti į visą ligtolinį gyvenimą. Paslaptingasis Elija Praisas (Samuel L. Jackson) tvirtina, kad žino, kaip įminti Deivido išsigelbėjimo mįslę. Jis tikina, kad tiesos apie tai, kas įvyko, dėka Deividas sugebės sėkmingai pakeisti save ir savo gyvenimą. Režisierius stengėsi nutolti nuo trilerio stereotipų ir nustebinti žiūrovus originaliu siužetu. Vis dėlto tai trileris, tačiau jis pasakoja apie žmones, kurie susiduria su realiomis problemomis.

Klausimai apie gyvenimą, mirtį, nemirtingumą iškyla režisieriaus Ate de Jongo filme "Visi žmonės mirtingi" (TV4, 29 d. 21.20), sukurtame Simone de Beauvoir knygos motyvais. Filmo herojė – garsi teatro aktorė Regina (Iréne Jacob) – išvyksta į turnė po provinciją. Viename mieste ji sutinka paslaptingą vyriškį (Stephen Rea). Jam amnezija, tačiau Regina jaučia, kad jis jai gali suteikti nemirtingumą...

Galite juoktis, bet man vienas filosofiškiausių šios savaitės filmų yra Johno Woo "Dviveidis" (TV3, 25 d. 20.05). Filmo tema – gėrio ir blogio kova kiekvieno mūsų viduje. Gėrį filme įkūnija gerasis policininkas (John Travolta), blogį – kadaise policininko sūnų nužudęs teroristas ir šiaip niekšas Kastoras (Nicolas Cage). Susiklosčius aplinkybėms, jiedu susikeičia veidais (bet ne asmenybėmis). Gerasis ima gyventi blogojo gyvenimą, ir atvirkščiai. Susidūrimas, dvikova neišvengiama. Kartu tai ir galimybė Woo sukurti vieną nuostabiausių filmo scenų, kai abu herojai nukreipia vienas į kitą (į save) pistoletus. Apskritai Woo nešykšti perliukų intertekstualių kino žaidimų mėgėjams. Filme gausu ir senovės graikų mitologijos užuominų, ir režisieriaus autocitatų: lemiamoji filmo scena prasideda bažnyčioje, kurioje skraido balandžiai (pamenat ankstyvojo Woo filmo "Kileris" susišaudymą?).

Tačiau jei Vėlinių išvakarėse jums jau gana apmąstymų apie amžinybę ir gyvenimo prasmę, siūlau pasižiūrėti žavią 1959 m. Gilles’o Grangier komediją "Klošaras Archimedas" (LTV, 25 d. 23.10). Klošaras (jį vaidina Jeanas Gabinas) jaučia nenumaldomai artėjančią žiemą. Todėl jis sukuria planą, kaip ją praleisti šiltame kalėjime. Deja, sumanymą Archimedui sunkiai sekasi įgyvendinti.

Žavią istoriją apie dviejų skirtingų žmonių suartėjimą papasakos Bruce’o Beresfordo filmas "Ponios Deizi vairuotojas" (LTV, 24 d. 22 val.). Nancy Meyers filmas "Ko nori moterys" (LTV, 25 d. 21 val.) – apie tą patį suartėjimą, tik iš pat pradžių režisierė nustebina daug žadančiu sumanymu: šovinistas ir mačo Nikas (Mel Gibson) staiga pradeda girdėti moterų mintis, ir tai visiškai pakeičia jo gyvenimą. Jis net sutinka moterį (Helen Hunt), kurią iš pradžių taip pat laiko šoviniste (t.y. feministe), bet vėliau įsimyli. Deja, kai prasideda vadinamoji romantinė komedija, filmas pradeda akivaizdžiai blogėti. Jis įdomesnis pradžioje, kai režisierė ironizuoja vis labiau emancipacijos išvargintas moteris ir vis sunkiau didvyrio vaidmens reikalavimus sugebančius atitikti vyrus.

Panašiai per saldu darosi ir žiūrint pripažinto romantinės komedijos meistro Gary Marshallo filmą "Frenkė ir Džonis" (LTV, 26 d. 21 val.). Jei jau Alo Pacino ir Michelle Pfeiffer herojai trokšta meilės ir prieraišumo, vadinasi, būtinai visko gaus, ir dar su kaupu.

Žiema ir man kaip tam Archimedui lipa ant kulnų. Nemėgstu drėgmės ir šalčio, todėl mielai kuriam laikui susikeisčiau su belgo Pierre’o Paulio Renderso filmo "Įsimylėjęs Tomas" (LTV, 29 d. 22.30) herojumi. Tomas yra labai agorafobiškas trisdešimtmetis, jis negali palikti savo namų. Tomas oficialiai pripažintas neįgaliuoju, todėl gali šio to tikėtis iš socialinės tarnybos. Pavyzdžiui, sekso telefonu seansų. Beje, psichoterapeutas mano, kad meilė galėtų padėti Tomui. Su pasauliu Tomas bendrauja tik savo videofonu.

Filmas įdomus formaliu požiūriu, nes ekrane matome tik tai, ką videofone mato Tomas. Visas filmas yra jo pasakojimas, t.y. Tomo taip ir nepamatome, tik girdime balsą. Visiškai nuasmenintame šių dienų kine toks filmas, papasakotas "pirmuoju asmeniu", gali būti visai įdomus eksperimentas.

Jūsų – Jonas Ūbis