Muzika

Muzika muzikoje

IX lenkų ir lietuvių muzikologų konferencija

Beata Leščinska

iliustracija
Eugeniuszas Knapikas – jo kūryba pristatyta ir konferencijoje, ir "Gaidoje"

Spalio 10–11 d. Kompozitorių namuose Vilniuje vyko IX lenkų ir lietuvių muzikologų konferencija "Muzika muzikoje: įtakos, sąveikos, apraiškos". Tema, abiejų šalių muzikologams susitarus, pasirinkta atsižvelgiant į nūdienos kūrybos tikrovę. Pasak dr. Audronės Žiūraitytės, Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcijos pirmininkės, "XX a. pabaigoje muzikos pliuralizmas tampa fundamentalus. Akivaizdus postmodernios kultūros reliatyvizmas stimuliuoja tyrinėtojų mokslines, interpretacines galias, atsiranda naujos analizės paradigmos, skverbiasi nemuzikiniai diskursai." Greta pagrindinės temos, pratęstos jau ankstesnėse konferencijose pradėtos abiem pusėms artimos Bacevičių šeimos biografijos ir kūrybinio palikimo studijos. Devintosios konferencijos naujovė – etnomuzikologinis aspektas.

Konferencijoje dalyvavo penki lenkų ir dešimt lietuvių muzikologų. Bene plačiausiai įvairiais požiūriais nagrinėtas intertekstualumo aspektas šiuolaikinėje muzikoje. Šiai problemai buvo skirtas jau pirmasis konferencijoje perskaitytas pranešimas – Teresos Maleckos (Krokuvos muzikos akademija) "Muzika muzikoje ar praeities prisiminimas? Pastabos apie tradicijos vaidmenį šiuolaikinėje lenkų muzikoje". Malecka apžvelgė svarbiausius XX a. Lenkijos meninės raidos momentus, kurių metu išryškėjo kompozitorių poreikis atskleisti požiūrį į tradiciją, ir aptarė sąsajų su tradicija lygmenis ir apraiškas. Jūratė Landsbergytė (Kultūros, filosofijos ir meno institutas) pranešime "Muzikos adoracija kaip pasaulio harmonijos atkūrimo sindromas" iškėlė klausimą: "Muzika gyva šiuo kultūros sugėrimo principu, praeities – dabarties susimbolinimu. Kita muzika, esanti opozicijoje, yra kaip ir mokslas, sistemų – pasaulio modelių – kūryba, atmetanti "literatūra". Kuri gelmė yra tikresnė?" Audra Versekėnaitė (Lietuvos muzikos akademija) pranešime "Dies Irae sekvencijos adaptacija XX a. muzikoje", pasiremdama muzikos ir kultūros tyrinėtojų M. Aranovskio, M. Tomaszewskio, L.B. Meyerio bei U. Eco sąvokomis, analizavo įvairius Dies Irae temos, kaip "svetimo teksto", funkcionavimo būdus XX a. muzikoje.

Du pranešimai buvo skirti lenkų muzikos korifėjaus Krzysztofo Pendereckio kūrybai. Regina Chłopicka (Krokuvos muzikos akademija) pranešime "Dialogas su tradicija Krzysztofo Pendereckio muzikoje", konferencijos dalyviams pirmiems pristatydama savo naują knygą, skirtą šiam autoriui, aptarė dialogo su tradicija Pendereckio muzikoje būdus: dialogą su konkrečiu kūriniu, su pasirinkta kultūros atmaina, su pasirinktos epochos komponavimo technika, naudojama kūrinyje su šiuolaikinėmis priemonėmis, dialogą su viena ar kita muzikos epocha, žymintis atskirų kompozitoriaus kūrybos fazių seką. Kitą pranešimą, skirtą Pendereckio muzikos problematikai, skaitė šių eilučių autorė – tai tekstas "Svetima muzika" Krzysztofo Pendereckio operoje "Ubu Rex": funkcionavimo ir suvokimo ypatybės". Ką "svetima muzika", kaip aliuzija į skirtingus operos ir muzikos teatro stilius (rosiniškojo buffo, Weillio kabareto, Wagnerio, Mozarto operų atgarsiai), suteikia kūriniui ir kaip veikia jo suvokimą? Remiantis amerikiečių muzikologo J.D. Kramerio apibrėžimu, pranešime teigiama, kad opera "Ubu Rex", vadinama tipišku postmoderniu kūriniu, iš tiesų yra antimoderni, kadangi paties kompozitoriaus nuostatos yra ne post-, bet antimodernios. Rimantas Sliužinskas (Klaipėdos universitetas) pranešime "Lietuvių ir lenkų liaudies dainų sąsajos: tipologinės, melodikos bei poetinio teksto paralelės" ir Živilė Ramoškaitė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) pranešime "Nežinomas Kolbergas: folkloras ir salonas", skirtame lenkų folkloristikos ir etnografijos kūrėjo Kolbergo darbams, nušvietė lietuvių ir lenkų muzikų sąsajų ir įtakų problematiką folkloro srityje.

Apie kompozitorių Vytautą Bacevičių pranešimus skaitė net trys prelegentai. Małgorzata Janicka-Słysz (Krokuvos muzikos akademija) pranešime "Vytauto Bacevičiaus muzikinės inspiracijos" analizavo, kaip Bacevičiaus muzikoje veikia intertekstualumo problemas gvildenusių autorių teigiami principai. Ona Narbutienė (LMA) pranešime "Lietuviškosios Bacevičių šaknys" paskaitė ištraukų iš jos rengiamos knygos, skirtos Bacevičiui; čia atskleidžiami įdomūs, iki šiol nežinoti Bacevičių kilmės faktai. Edmundo Gedgaudo išversti į lietuvių kalbą ir cituoti "Keli su muzika susiję Vytauto Bacevičiaus laiškų fragmentai" neformaliai papildė kompozitoriaus portretą įdomiais, individualiais štrichais.

Nūdienos lietuvių kompozitorių kūrybai buvo skirti trys pranešimai. Rūta Gaidamavičiūtė (LMA) pranešime "Integruojanti Vidmanto Bartulio vaizduotė" aptarė skirtingų epochų muzikos integracijos būdus kompozitoriaus kūryboje. Audronė Žiūraitytė (LMA) pranešime "Onutės Narbutaitės Hommage a Fryderyk "Rudens riturnelėje", remdamasi M. Tomaczewskio Chopino muzikos klasifikacija, analizuoja, kokį hommage Chopinui kuria Narbutaitė ir kaip ji tai daro. Rūta Goštautienė (LMA) analizavo dviejų lietuvių muzikos enfants terribles – Algirdo Martinaičio ir Šarūno Nako, "ne sykį peržengusių nuosaikias lietuvių muzikų bendruomenės korektiškumo normas, pirmiausia – gero skonio (Martinaitis) ir gero tono (Nakas)", – kūrybą. Naujajai šiuolaikinės muzikos scenos situacijai apibūdinti pasirinkusi raktažodį "režimas", vartojamą dominuojančiai meninei ideologijai apibrėžti, Goštautienė eskiziškai aptarė minėtų autorių muziką trimis aspektais – technologiniu (ryšys su XX a. muzikos tradicijomis), socialiniu (kūrėjo įvaizdis, pozicija naujojoje muzikos ekonomikoje) ir kultūros politikos (kūrybinės genealogijos klausimas, požiūris į tradiciją).

Dviem lenkų kompozitoriams buvo skirti Krokuvos muzikos akademijos atstovų Krzysztofo Drobos ir Ewos Siemdaj pranešimai. Droba pranešimu "Eugeniuszas Knapikas – eskizas portretui "muzikos muzikoje" fone" konferencijos auditoriją išsamiau supažindino su lenkų kompozitoriaus E. Knapiko (jo kūrinys kaip tik išvakarėse nuskambėjo paraleliai vykusio "Gaidos" festivalio koncerte) kūryba. Ewa Siemdaj pranešime "Išlikti nepriklausomam ir sau ištikimam" pristatė Andrzejaus Panufniko (1914–1991) muziką. Šio 1954 m. į Vakarus emigravusio kompozitoriaus kūryba buvo ilgam išbraukta iš lenkų muzikos istorijos.

Įdomi pasirodė diskusijose nuskambėjusi Drobos mintis, kad gimsta ne tik "muzika iš muzikos" (toks būtų tiesioginis konferencijos temos vertimas iš lenkų kalbos), bet ir "muzikologija iš muzikologijos", kadangi daugelis lietuvių prelegentų rėmėsi lenkų teorinės mokyklos korifėjaus Mieczysławo Tomaszewskio tipologija, kas lenkams buvo labai netikėta. Akcentuotos ir skirtingos, netgi priešingos tos pačios temos interpretacijos. Daugelis muzikologų, kalbėdami apie "muziką muzikoje", pabrėžė svetimumo, opozicijos originaliam kompozitoriaus stiliui aspektą, tuo tarpu tai gali nurodyti ir į giminingumą, muzikos kilmę. Pasak Drobos, "muziką iš muzikos", remiantis bibline metafora, galima palyginti su Adomo šonkauliu.

Konferencijos medžiagą ketinama publikuoti. O kad aptariamos temos nėra vien tik muzikologų "geto" aktualijos, liudija ir tai, jog konferencijoje lankęsi literatūros tyrinėtojai teigė, kad panašios temos karštai aptarinėjamos ir šioje srityje, kaip, tikėtina, ir kitų meno šakų tyrinėjimuose.