Knyga apie Druskininkus

Reda Griškaitė. Mineralinis miestelis", arba kurortinės kultūros pradžia Lietuvoje pagal Vasilijaus von Rothkircho rankraštį "Užrašai apie Druskininkus. Vilnius, Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003

Pastaruoju metu vis dažniau publikuojama vertingų įvairaus pobūdžio rankraščių. Vienas iš tokių ką tik pasirodžiusių leidinių yra istorikės Redos Griškaitės parengtas "Mineralinis miestelis", sudarytas pagal Vasilijaus von Rothkircho rankraštį "Užrašai apie Druskininkus". Knyga pradžiugins ne tik besidominčius mūsų miestelių istorija ar apskritai mėgstančius skaityti, bet ir ne vieną Lietuvos XIX a. kultūros bei dailės tyrinėtoją, juo labiau kad ji pateikta su visomis (33) paties autoriaus iliustracijomis, jų pavadinimais ir komentarais. Apie Druskininkus jau publikuota nemažai. Nemuno terasoje, prie Ratnyčios žiočių, įsikūręs miestelis nuolat traukė įvairių sričių rašančiųjų žvilgsnį, žadino vaizdingų slėnių, išlakių pušynų ir, be abejo, gydomųjų mineralinių versmių asociacijas. Apie šio miestelio istoriją, socialinį jo gyvenimą, gydomąsias šaltinių savybes rašė daugelis žymių XIX a. žmonių. Bene Juozapas Ignotas Kraševskis pirmasis suformavo ir romantišką Druskininkų įvaizdį, nuo jo požiūrio nenutolo ir kiti autoriai. Druskininkų, kaip Lietuvos kurortinio miestelio, o kartu ir kurortinės kultūros, įvaizdžiui formuotis didžiausią įtaką padarė garsioji Ksavero Volfgango "Ondyna Druskienickich Żródeł", kurios vieną kitą sąsiuvinį, kaip ir kitų to meto periodinių leidinių numerį, daugelis buvome pavartę. Kaip matyti iš naujojo leidinio, kiek kitaip, gana kritiškai, į Druskininkų kurortinį gyvenimą pažvelgė Daugpilio tvirtovės štabskapitonas V. von Rothkirchas, apie kurį pirmą kartą perskaitėme 1969 m. populiariajame "Švyturyje". O dabar atsirado gera proga išsamiau susipažinti ir su pačiu V. von Rothkirchu, ir su jo pavaizduota XIX a. vidurio Druskininkų kurortinio gyvenimo atmosfera.

Skaitant pirmiausia patraukia gyvas, nė kiek su paties prisiminimų autoriaus tekstu nesikertantis sudarytojos žodis, paremtas itin informatyviais, kruopščiai pateiktais XIX a. literatūriniais šaltiniais, išsami V. von Rothkircho teksto apžvalga ir pati leidinio koncepcija. Nors atsisakyta ištiso "Užrašų apie Druskininkus" publikavimo, vis dėlto vienodai informatyviai pristatomas ir pats "Užrašų apie Druskininkus" autorius, ir jo tekstas. Kaip pratarmėje rašo leidinio sudarytoja, ji "į von Rothkircho rankraštį žvelgė istorikės, kuriai visų pirma rūpi Druskininkų kurorto pradžia, žvilgsniu". Svarbiausia, kad toks šaltinio pristatymo būdas leido patyrinėti ir kitų Druskininkų tema rašiusių XIX a. autorių kūrinius, o jų, kaip minėta, garsių ir mažiau žinomų, išties buvo nemažas būrys. Pasirinkta leidinio pristatymo koncepcija labai prasminga. Skaitant prieš akis iškyla ne tik "mineralinio miestelio" kūrimosi istorija, jo kultūrinė ir dvasinė aplinka, bet tarsi dar kartą primenamos to laikotarpio iškilių asmenybių pavardės, įprasminamas jų kūrybinis ir mokslinis palikimas. Šiame literatūriniame fone geriau matomas ir V. von Rothkircho pastabus žvilgsnis, taiklus, kartais ironiškas, o dažniausiai kritiškas žodis.

Druskininkuose patirti ir dienoraštyje užfiksuoti V. von Rothkircho įspūdžiai, žmonės, kokius matė ir kuriuos sutiko pats autorius, "fotografiškai" tikslus pats miestelio, jo parkų, gatvelių, tiltelių, gydyklų aprašymas, pro pastabią autoriaus akį nepraslydusios kitos įvairios smulkmenos, netgi įvairių patarnavimų kainos suteikia daug įdomios ir vertingos informacijos. Kai kurie faktai ne tik papildo miestelio istoriją, bet supažindina ir su realia to laikotarpio situacija, poilsiautojų ir vietinių gyventojų kasdieniu gyvenimu, jų santykiais, pramogomis, renginiais, perteikia besiformuojančios, tuo metu Lietuvoje dar naujos, kurortinės kultūros atmosferą, kurią atspindi ir paties autoriaus greitos, taiklios, eskizinio pobūdžio iliustracijos. Nekyla abejonių, kad iš archyvų ištraukti ir "ant stalo padėti" piešiniai patrauks ne vieno tyrinėtojo akį, įgis naują gyvenimą.

Šią puošnią trimis kalbomis (lietuvių, rusų, lenkų) išleistą knygą ne tik įdomu skaityti, bet ir malonu vartyti, iš lėto žiūrinėti. Patraukia ir unikalūs autoriaus piešiniai, ir puikus Sigutės Chlebinskaitės maketas bei apipavidalinimas.

Dalia Ramonienė