"Liepaičių" šiokiadieniai

"Liepaičių" mokyklos merginų choro koncerto Vernigerode akimirka

Vilniaus "Liepaičių" chorinio dainavimo mokykla bei jos chorai, kurių šiuo metu mokykloje yra net aštuoni, turi ilgametes savo kūrybinės, koncertinės veiklos tradicijas, ne kartą dalyvavo didelio masto renginiuose, tarptautiniuose konkursuose ir festivaliuose. Tačiau aplinkybės susiklostė taip, kad išvykta į užsienį pasitikrinti savo jėgų tarptautiniame konkurse paskutinį kartą buvo jau seniai. Šiais metais "Liepaičių" mokyklos merginų choras sėkmingai dalyvavo Vernigerode (Vokietija) vykusiame 3-iajame tarptautiniame chorų konkurse, apie kurį plačiau papasakojo mokyklos direktorius ir meno vadovas prof. Petras Vailionis ir merginų choro vadovė Jolita Vaitkevičienė.

Petras Vailionis: Esame laimingi, kad patekome į tokio masto renginį kaip Europos festivalių ir konkursų organizacijos "Musica Mundi" surengtas trečiasis Johanneso Brahmso tarptautinis chorų konkursas, kuris pritraukia daug kolektyvų iš viso pasaulio. Tai chorai iš JAV ir Kanados, Izraelio, Filipinų, Austrijos, Čekijos, Vengrijos, Serbijos, Kroatijos ir kitų šalių. Gausiai dalyvavo chorai iš pačios Vokietijos ir labai daug kolektyvų iš Rusijos ir Ukrainos. Pastarieji mums ir kėlė ypatingą nerimą, nes ten, kur pasirodo rusų, ukrainiečių chorai, visuomet aišku, kad tai yra pačios stipriausios konkurencinės jėgos. Deja, neatvyko du chorai iš Kinijos. Taigi dalyvavo apie 40 chorų iš 11 pasaulio valstybių.

Konkurse chorai varžėsi tradicinėse kategorijose: mišrių, moterų, vyrų, kamerinių, jaunimo lygių balsų, vaikų chorų ir kitose kategorijose. Daugiausia balų surinkę savo kategorijoje chorai kovojo dėl konkurso Grand prix. Šiame konkurse Grand prix laimėjo mišrus choras iš Lipecko (Rusija).

"Liepaičių" mokyklos merginų choras dalyvavo kategorijoje G2. Tai buvo pati gausiausia chorų grupė konkurse. Joje varžėsi lygių balsų jaunimo chorai iki 19 metų. Mūsų varžovai buvo Berlyno merginų choras bei chorai iš Rusijos ir Ukrainos. Iš septynių kategorijoje dalyvavusių chorų du buvo apdovanoti aukso diplomais. Tai Berlyno merginų choras ir "Liepaičių" mokyklos merginų choras. Kadangi Berlyno merginų choras gavo vienu balu aukštesnį įvertinimą, tai jis ir varžėsi konkurso finale dėl Grand prix.

Apskritai šiame konkurse dalyvavo labai daug stiprių, pajėgių chorų. Todėl buvo įteikta daug aukso diplomų, mažiau sidabro ir visai mažai bronzos diplomų.

Jolita Vaitkevičienė: Šiame konkurse mus dalyvauti paskatino tai, kad dabartinės sudėties merginų choras per pastaruosius metus jau buvo padainavęs keletą stambios formos kūrinių su Lietuvos kameriniu orkestru bei keliais orkestrais iš Vokietijos. Ir todėl norėjosi užfiksuoti dalyvavimu rimtame tarptautiniame renginyje tai, ką merginų choras šiuo metu yra pasiekęs. Sutvarkę visus būtinus formalumus ir gavę pakvietimą į konkursą, pradėjome jam ruoštis.

Pagal konkurso nuostatus reikėjo atlikti vieną laisvai pasirinktą kompozitorių romantikų - Franzo Schuberto, Roberto Schumanno, Felixo Mendelssohno, Johanneso Brahmso - kūrinį. Taip pat į programą turėjo būti įtrauktas mūsų atstovaujamos tautos kompozitoriaus kūrinys, sukurtas po 1920 metų, ir vienas šiuolaikinis chorinis kūrinys. Atsižvelgdami į keliamus programos reikalavimus, pasirinkome J. Brahmso dainą "Sužadėtinis", Vytauto Barkausko "Tėviškės dvelkimą", serbų kompozitoriaus Aleksandro Vujičiaus "Vater unser" ("Tėve mūsų"). Taip pat laisvai pasirinktas kūrinys buvo Artūro Noviko aranžuota sutartinė "Sodauto".

Šis konkursas buvo įdomus ir nuo kitų skyrėsi tuo, kad konkurso organizatoriai leido chorams, atvykusiems į konkursą, pasirodyti žiuri nariams atviro koncerto forma, jame turėjo būti atlikta 15 minučių koncertinė programa. Koncertas vyko dieną prieš konkursą. Žiuri nariai stebėjo visų chorų pasirodymus tame koncerte ir išklausę davė įvairių pastabų, patarimų, padrąsino chorus. Mums pasirodė, kad tai tikrai vertinga praktika. Tą patį mano ir konkurso organizatoriai. Toks koncertas sumažina jaudulį ir įtampą, atsiranda daugiau nuoširdumo, meniškesnė, geranoriškesnė atmosfera. Daugiau erdvės lieka meninėms galimybėms atsiskleisti.

Taip pat chorams, atvykusiems į konkursą, buvo suteikta darbo su kuriuo nors konkurso žiuri nariu galimybė. Reikėjo pasirinkti kūrinį, su kuriuo komisijos narys iš anksto galėtų susipažinti, ir sudalyvauti 45 min. atviroje pamokoje. Mums buvo paskirta profesorė Lidija Duganova (Maskva).

P. Vailionis: Šie metai reikšmingi "Liepaičių" mokyklai ne tik dviem pergalėmis tarptautiniuose konkursuose, nes mokyklos merginų choras, be laimėto aukso diplomo Vokietijoje, dar tapo Grand prix laimėtoju Vilniuje įvykusiame 5-ajame tarptautiniame chorų festivalyje-konkurse "Dainų versmė". Jie įsimintini ir tradiciniais koncertais, tokiais kaip baigiamasis mokslo metų koncertas Nacionalinėje filharmonijoje ir koncertas, skirtas Motinos dienai, Šv. Kazimiero bažnyčioje. Taip pat išskirtinis mūsų mokyklos bruožas yra tas, kad kiekvienas choras vyksta į koncertinę kelionę. Taip ir šiemet pirmos ir antros klasės chorai dalyvavo festivalyje "Baltijos gintarėliai" Palangoje, trečios klasės choras buvo išvykęs į Kauną, kur koncertavo Rotušėje. Ketvirtos klasės choras pabuvojo Nidoje, kur ne tik koncertavo, bet ir poilsiavo, pramogavo. Taip pat vienas jaunių choras buvo išvykęs į Čekiją ir koncertavo Prahoje, kitas jaunių choras pabuvojo Estijoje. Merginų choras, be tarptautinio konkurso Vokietijoje, dar buvo išvykęs birželio mėnesį koncertuoti į Frankfurtą.

A. Vivaldi kantatos "Gloria" atlikimas su Lietuvos kameriniu orkestru, vadovaujamu meno vadovo ir dirigento Sauliaus Sondeckio, buvo išskirtinis koncertas. Koncertuojant su tokio lygio orkestru lieka neužmirštamų įspūdžių ir mūsų mokyklos pedagogams, ir svarbiausia mūsų mokinėms. Susitikti ir pabendrauti scenoje su tokio lygio menininku, kaip maestro prof. S. Sondeckis, yra didelė laimė.

Šie mokslo metai yra ypatingi ir "Liepaičių" chorams, ir visai mūsų mokyklai, "Liepaičių" bendruomenei. Tai - jubiliejiniai metai. "Liepaičių" chorams nuo jų susibūrimo ir koncertinės veiklos pradžios sukanka 40 metų, o "Liepaičių" mokyklai - 10 metų.

Kalbėjosi ir užrašė Jūratė Petrikaitė