Apie vieną salą

"Kuri filmą, ir keliolika vaikinų aptarnauja gigantiškus šviestuvus po 14 valandų per parą, aktoriai sėdi šaltame vandenyje tris mėnesius, o kai montuoji filmą, keli žmonės susigadina akis, stengdamiesi įžvelgti numeriukus ant juostos. Paskui persikeli į laboratoriją ir visą mėnesį kartoji sau: "Tai pernelyg žalia, o tai per mėlyna". Pagaliau įrašinėji garsą ir prašai: "Gal galite šiek tiek pritildyti žingsnius? Durų trinktelėjimas turėtų būti garsesnis!" Pagaliau baigei darbą ir filmas atsiduria kino teatre. Jį žiūri žiūrovai, ir išeidamas kas nors sako: "Na, ir išalkau! Kur čia dar galima ką nors užkąsti?"

Ši citata priklauso amerikiečių režisieriui Mike’ui Nicholsui, jo 1983 m. sukurtą filmą "Karen Silkvud" ketvirtadienį (10 d. 22 val.) parodys Tango TV. Filmo pagrindas - autentiškas įvykis (atominės elektrinės Oklahomoje darbininko mirtis, kilusi dėl neteisingų saugumo normų). Šias ir kitas užslaptintas blogybes atskleidė Karen Silkwood, ji žuvo kelyje 1974-aisiais, važiuodama susitikti su "New York Times" žurnalistu.

Šiame filme Nicholsas bando suderinti politinę ištarmę ir intymumą, Karen veiklą ir jos gyvenimą kartu su draugu (Kurt Russell) ir drauge lesbiete (Cher). Nicholso filmai visada pasižymi puikiu aktorių ansambliu. Ne išimtis ir šis. Visi trys pagrindinių vaidmenų kūrėjai buvo nominuoti "Oskarui" ir faktiškai šis filmas bene pirmasis iškėlė Karen suvaidinusią Meryl Streep į žvaigždžių aukštybes. Nicholsonas dažnai vadinamas aktorių atradėju, tačiau jis moka filmavimo aikštelėje elgtis ir su "šventomis pabaisomis", pvz., Elizabeth Taylor ir Richardu Burntonu. Lengva Nicholso ranka atvėrė kelią į stulbinamą karjerą ne tik Meryl Streep, bet ir Dustinui Hoffmanui, Jackui Nicholsonui, Candice Bergen. Pastarąją pamatysime per TV4 (9 d. 14.10) rodomoje Johno Korty melodramoje "Oliverio istorija" (1978). Tai garsiosios "Meilės istorijos" tęsinys. Ryano O’Neillo herojus vis dar negali susitaikyti su mylimosios mirtimi, nors jau ir sutiko turtingą Candiel Bergen heroję. Mėgstu šią aktorę, ypač už Merfės Braun vaidmenį garsiajame seriale.

Ta pati TV4 primins ir kitą žvaigždę - prancūzų numylėtinį Patricą Dewaere’ą, kuris nusišovė 1982 m. liepos 16-ą. Liepos 7 d. 13.50 TV4 rodo 1981 m. Bertrand’o Blier sukurtą "Patėvį", kuriame Dewaere’as vaidina pagrindinį vaidmenį. Jis yra patėvis, kurį įsimyli paauglė netikra dukra.

Būtent Blier atrado kinui tris jaunus aktorius, vaidinusius vienoje kavinėje. Tai buvo Miou-Miou, Gerard’as Depardieu ir Patrickas Dewaere’as. Amžininkai prisimena, kad Dewaere’as visada norėjo pralenkti Depardieu, jautėsi už jį silpnesnis. Tuo metu jų sėkmė svyravo: tai vienas, tai kitas iškildavo aukščiau. Pasak režisieriaus Alaino Corneau, Depardieu ir Dewaere’as buvo tarsi graikų mitologijos broliai. Blier, matyt, tai jautė ir išnaudojo, kad ir garsiausiame savo filme "Valsuotojai", kur vaidina visi trys - Miou-Miou, Depardieu ir Dewaere’as.

Beje, Blier filmai dažnai tampa romanais (o gal atvirkščiai?). "Patėvį" jis skyrė savo bendraamžiams. Blier jų nesmerkia. Po išoriniu grubumu slypi šių žmonių švelnumas. Viename interviu Blier sakė: "Tikrosios aistros matyti tik tada, kai žmonės tarsi išmėsinėja vienas kitą".

Visos televizijos begėdiškai kartoja jau po kelis kartus rodytus filmus. Iš visų kartojimų priminsiu tik olandų aktoriaus ir režisieriaus Jeroeno Krabbe 1997 m. sukurtą filmą "Pamestas bagažas" (LTV, 8 d. 22 val.), nes jis buvo rodytas palyginti seniai. Filmo veiksmas susieja du laikus - karo metus ir 8-ojo dešimtmečio pradžią, kai jauna filosofijos studentė Chaja (Laura Fraser) ima atrasti savo žydiškas šaknis. Ji pradeda dirbti ortodoksų žydų šeimoje (Kalmanus vaidina Isabella Rossellini ir pats režisierius) ir atsiduria jai visiškai nepažįstamame ir svetimame pasaulyje.

Gal nuskambės keistai, bet daug sovietų laikais susiformavusių žmonių savo šaknis, ko gero, įžvelgs paradoksalioje tų laikų kultūroje, dažnai sugebėjusioje sujungti tai, kas prieštarauja vienas kitam. Man toks pavyzdys yra Dainų šventės, iki šiol išsaugojusios ne tik nacionalistinę dvasią, bet ir grynai sovietinius ritualus, pvz., iškilmingas eitynes.

Tačiau turbūt geriausiai šalį, iš kurios į suvienytą Europą atėjo ne vienas iš mūsų, apibūdina Andrejaus Mironovo dainelė iš nemirtingosios Leonido Gaidajaus "Briliantinės rankos" (TV4, šiandien, 4 d. 20.40). Dainelė pasakoja apie Nesisekimo salą (Ostrov Nevezenija), kurios gyventojai taip pat kultivuoja keistus ritualus. Deja, ta sala iki šiol neišnyko iš žemėlapių.

Jūsų - Jonas Ūbis