Susitikimai Anesi

Ronos Alpių regione įsikūręs Anesi miestas kasmet tampa animacijos sostine. Čia vyksta tarptautinis animacinių filmų festivalis ir animacinių filmų mugė "MIFA". Net devynios atrankos komisijos peržiūrėjo 1309 animacinius filmus ir iš jų atrinko 265. Daugiau nei 100 000 žiūrovų aplankė kino sales ir žiūrėjo filmus milžiniškame lauko kino ekrane. Festivalio Didįjį prizą gavo japonų režisieriaus Koji Yamamuros trumpo metražo animacinė juosta "Atama Yama". Tai pasakojimas apie šykštų žmogų, kuriam ant galvos užauga vyšnia. Filmas, pieštas pieštukais ir dažais ant popieriaus, patraukia išraiškingu piešiniu ir nepakartojamais charakteriais. Koji Yamamura savo pirmąjį filmą sukūrė būdamas trylikos metų, dabar jis yra pelnęs ne vieną apdovanojimą didžiausiuose animacinių filmų festivaliuose.

Pilnametražių filmų Didysis prizas atiteko kinų režisieriui Toe Yuen už juostą "Mano kaip MakDulio gyvenimas" apie mažą paršiuką, gyvenantį Honkonge su savo mama. Toe Yuen - puikus kompiuterinės animacijos specialistas, todėl ir šis filmas atliktas mišria technika, panaudojant 3D grafiką bei piešinius ant celiulioido ir popieriaus, pastelę ant popieriaus, fotografijas ir aplikacijas bei natūrinius kadrus.

Televizinių filmų grupėje Didijį prizą iškovojo prancūzų režisierius Serge’as Elissalde’as už filmą "Verte" apie raganavimo besimokančią mergaitę Vertę. Šioje filmų grupėje varžėsi ir prancūzų režisierių Xavier Giacometti ir Roger Heroux televizijos filmas "Les enfants du feu" ("Ugnies vaikai") apie priešistorinius laikus, kurį kuriant dalyvavo ir "Vilanimos" studijos animatoriai.

Geriausias debiutas - britų režisieriaus Ignacio Ferreras filmas "How to Cope with Death" ("Kaip įveikti mirtį"). Režisierės iš Bulgarijos Kalinos Vutovos animacinis filmas "Sekmadienio vakarą" pelnė prizą geriausiam studentiškam filmui. Internetinių filmų grupėje geriausiu pripažintas režisieriaus iš Kanados Craigo Marshallo "Touch Me Now" ("Dabar paliesk mane").

Animacinių filmų mugėje vyko tarptautinis projektų konkursas. Didijį festivalio prizą laimėjo prancūzo Izu Troino pilnametražio filmo projektas "L’Auberge" ("Smuklė"). "MIFA" didįjį prizą laimėjo prancūzų režisieriaus Frederico Kustnerio televizijos filmo projektas "Fofolle Fada - Destination Bingo".

Keliose Kongresų namų salėse buvo pastatyti įvairių studijų, televizijos kanalų, tarptautinių festivalių, platinimo kompanijų, aukštųjų mokyklų, kompiuterinių programų ir technikos kūrėjų stendai. Čia buvo galima rasti ir naujausius sukurtus visų šalių-dalyvių filmus, projektus, kurie dar tik bus įgyvendinami. Šiemet ypač daug dėmesio skirta aukštosioms animacijos mokykloms, siekta labiau suartinti jaunus kūrėjus ir filmų gamybos kompanijas bei jų prodiuserius.

"Baltic Films" stende Estija, Latvija ir Lietuva atrodė gana įspūdingai, nes informaciją apie save pateikė net 9 studijos. Estų animacija garsėja toli už šalies ribų. Estai pristatė ką tik išleistą knygą apie savo animaciją. Šių metų Anesi festivalio konkursinėje programoje parodyti keturi estų animaciniai filmai: "Koncertas morkų pyragui" (rež. Heiki Ernits, Janno Poldma), "Beždžionės metai" (rež. Ulo Pikkov), "Turėti sielą" (rež. Riho Unt), "Batuotas katinas" (rež. M. Arulepp, Rene Vilbre). Latvių režisieriaus Vladimiro Leščiovo filmas "Senelio medus" parodytas festivalio panoramos programoje. Jūratė Leikaitė pristatė Lietuvos kino studijoje sukurtus filmus: savo režisuotą "100 klausimų apie pasaulį. Lietus", Daivos Minkevičiūtės, Sandros Januševičiūtės filmą "Pievoje", Juro Visockio "Kaip atsirado žemė". "Vilanimos" studijos prodiuseriai Valentas Aškinis ir Antanas Abromaitis mugės videotekoje ir projektų kataloge pristatė Ievos Bunokaitės filmą "Aš einu pas tave" bei Valento Aškinio "Odisėją".

Dalyvaujant tokiose svarbiose mugėse ir ieškant koprodukcijos partnerių labai svarbu tinkamai pristatyti projektus. Deja, Lietuvos studijos neturi pakankamai galimybių. Latvijoje ir Estijoje aktyviai veikia įvairios organizacijos, kurios rūpinasi visų studijų ir filmų pristatymu, leidžia puikios kokybės plakatus, finansuoja reklaminės medžiagos gamybą. Lietuviai ši trūkumą stengėsi užpildyti aktyviai bendraudami su užsienio šalių prodiuseriais. Studijų lėšomis leidžiami plakatai, platinamos nuotraukos, knygelės, projektų eskizai. Noras kurti bendros gamybos filmus su mūsų šalių studijomis yra gana didelis. Reikia tikėtis, kad Anesi mugėje užmegzti kontaktai atneš rezultatų.

Valentas Aškinis