Operos katedros siurprizai

"Vindzoro šmaikštuolės"

Kiekvieną pavasarį būrys jaunimo atsisveikina su Lietuvos muzikos akademija ir pasklinda po šalies muzikos įstaigas. Valstybiniai egzaminai sutraukia savą klausytojų auditoriją: kolegas, pedagogus, artimuosius ir tuos gerbėjus, kurie nuoširdžiai domisi akademijos ruošiamais jaunaisiais specialistais.Nenuostabu, kad daugiausia fanų turi teatrinio meno - vaidybos ir operos katedrų - diplomantai. Šį pavasarį LMA Operos katedros diplomantus "priglobė" Klaipėdos muzikinis teatras. Balandžio 25 d. buvo parodyta O. Nicolai opera "Vindzoro šmaikštuolės", kurioje visus vaidmenis atliko Muzikos akademijos diplomantai ir vienas jaunas absolventas. Prieš kelerius metus Klaipėdoje režisieriaus Nerijaus Petroko ir dirigento Stasio Domarko pastatyta komiška opera sulaukė įvairių vertinimų. Kažkam pasirodė, kad režisūra stelbia muziką, kai kas pasipiktino, kad pagrindinė - Falstafo - partija adaptuota, kai kas atrėžė, kad pastatymu būtų buvęs patenkintas ir pats autorius… Mano galva, čia režisūrinė išmonė liejosi kaip iš gausybės rago. Neįžvelgiau nei smulkmenų gausos, nei perdėto šaržavimo, ką kritikai anksčiau ne kartą yra prikišę režisieriui. Kitas dalykas - kaip patys teatro dainininkai priėmė siūlomas žaidimo taisykles: kas jautėsi šaržuotas, tas ir buvo toks. Juk ne veltui sakoma, kad esame tuo, kuo patys manomės esą…

Muzikos akademijos jaunimas priėmė savo pedagogo pasiūlytą sprendimą ir noriai improvizavo. Atsiradęs kūrybinis tarpusavio supratimas davė tokį stiprų užtaisą, kad spektaklis praėjo su didžiausiu pasisekimu. Visų pirma įkūnytiesiems vaidmenims puikiai tiko jaunieji aktoriai: Egidijus Dauskurdis (Falstafas), kurio prigimtyje tiesiog slypi komizmo klodai; temperamentinga, judri ir, kaip dabar madinga sakyti, seksuali Ligita Valantiejūtė (misis Ford); man visai netikėtai savo komizmu atsiskleidė ir didele vokaline pažanga dėmesį atkreipė Raimondas Baranauskas (Fordas); netikėtu rakursu pasirodė puikus Peidžo vaidmens atlikėjas - Kauno Muzikinio teatro solistas, LMA absolventas Vytautas Salinis; geru vokalu pasižyminti, tiesa - santūroka, bet todėl sudaranti kontrastą savo kolegei Vaida Raginskytė (misis Peidž); tiesiog idealiai vaidmeniui ir kostiumui tinkanti Danguolė Žibkutė (Ana Peidž) ir trys vienas kitam nenusileidžiantys kandidatai į jaunikius - Mindaugo Zimkaus itin poetiškas Fentonas, Ramūno Urbiečio šiuolaikiškas dalykiškasis daktaras Kajus ir Rafailo Karpio prajuokinantis iki ašarų naivusis Šperlichas.

Visas spektaklis - tai tiesiog jaunatviškumo, žaismės ir geros energijos kaskados, kuriose maudėsi ir jaunieji aktoriai, ir žiūrovai. Sąmoningai visur rašau - aktoriai! Operos teatre ne taip dažnai pavyksta pamatyti… teatrą. Nuolatiniai ginčai ir spaudoje, ir tarp pačių operos dainininkų: ar spektaklyje per daug trukdančios dainuoti režisūros, ar ne? Atvirai prisipažinsiu, man įdomu buvo žiūrėti ir klausytis tik vienos operos, kurios pastatymas išoriškai santūrus ir minimaliai teatralizuotas - tai G. Verdi "Don Karlas", su kuriuo šį sezoną atsisveikinome po bemaž trisdešimties metų. Manau, kad tokį režisierės Nijolės Krotkutės sprendimą padiktavo ir unikalios L. Truikio dekoracijos. O kadaise kritika ir tie patys kolegos dainininkai šį pastatymą vadino kostiumuotu koncertu…

Dėl to jaunatviško azarto, su kuriuo jaunieji dainininkai atliko "Vindzoro šmaikštuoles", atleidau ir ne visas išdainuotas koloratūras, ir ne visad ir visur "teisingai" skambantį balsą. Spektakliui dirigavo taip pat studentas - trečiakursis prof. Juozo Domarko auklėtinis Dainius Pavilionis. Reikia pripažinti, kad dirigentas spektaklį iš tiesų "suvaldė", nors tai nėra lengva ir patyrusiam menininkui.

Birželio 15 d. LMA Operos studijos patalpose buvo parodytos ištraukos iš minėtosios ir dar trijų operų - W.A. Mozarto "Don Žuano", G. Donizetti "Meilės eliksyro" ir S. Prokofjevo "Meilės trims apelsinams". Ir vėl nustebino R. Baranauskas - Don Žuanas: tarsi šių dienų plevėsa - lankstus, savimi pasitikintis, su šiam personažui būtina cinizmo doze, gerame kelyje į vokalo meistriškumo aukštumas (specialybės pedagogas - lektorius Vytautas Juozapaitis). M. Zimkus (prof. Virgilijaus Noreikos mokinys) visose ištraukose pasirodė kaip puikus aktorius ir dainininkas: nuo ramunėlės žiedlapio formos apykakle pasipuošusio Fentono (užuomina į "myli-nemyli"), naivaus Nemorino, vaidybiškai nedėkingo don Otavio vaidmens "Don Žuane" iki visai kitomis, komizmo, spalvomis sužėrėjusio neprajuokinamo, o dėl to ir nelaimingo Princo vaidmens "Meilėje trims apelsinams".

L. Valantiejūtė (prof. Vladimiro Prudnikovo klasė) šįkart parodė ne tik savo aktorinį talentą, bet ir jau vokaliai "sunokusį" vaidmenį - misis Ford. Meilikautoja dona Elvyra, lemtingoji Fata Morgana - visur tiko jos daug žadantis balsas, kuriam - tikiu! - padės išspręsti visus klausimus būtent sceniniai vaidmenys. E. Dauskurdžiui - komiškajam Falstafui ("Vindzoro šmaikštuolės") ir nelaimingam Karaliui ("Meilė trims apelsinams") atrodo, nereikia jokių pastangų, kad jo bosas natūraliai, tarsi be jokių pastangų skambėtų ir nedidelėje operos studijoje, ir teatro salėje (V. Juozapaičio klasė). Baritonas R. Urbietis, dar vienas pedagogo V. Juozapaičio mokinys, savo puikiai skambančiu balsu ir vaidyba buvo toks įtikinantis daktaro Kajaus, dėvinčio rokerio kostiumą, vaidmeny, kad ilgai negalėjau jo atpažinti. Geru vokalu pasižymėjo ir jo kuriamas Pantalonė "Meilėje trims apelsinams".

D. Žibkutė (doc. Reginos Maciūtės klasė), be Anos Peidž - mergytės-drugelio vaidmens "Vindzoro šmaikštuolėse", dar paruošė ir fragmentus iš G. Donizetti operos "Meilės eliksyras". Jos Adina - švelni, moteriška ir kartu pakankamai racionali. Dainininkės lyrinis koloratūrinis sopranas turi pilną diapazoną ir erdvę meistriškumui tobulinti. Mecosopranas Lina Urniežiūtė (doc. Aušros Stasiūnaitės klasė) yra šių metų Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkurso pirmosios premijos laimėtoja. Jos balsas skamba laisvai, lengvai. Matytame fragmente iš O. Nicolai "Vindzoro šmaikštuolių" norėjosi būtent daugiau šmaikštumo. Matyt, koketavimas nėra pačios dainininkės "stichija". Lauksime jos atsiskleidžiant dramatiškuose vaidmenyse. Šiemet bakalauro studijas baigiančios Eglės Bagdonavičiūtės, donos Anos partijos atlikėjos, pasirodymas - tai gera paraiška tolesnėms studijoms magistrantūroje (doc. Irenos Argustienės klasė).

Negaliu nepaminėti II kurso studento (prof. V. Noreikos klasė) R. Karpio. Operos studija jam dar neprivaloma disciplina. Bet jo vokalinis pasirengimas ir, svarbiausia, entuziazmas leidžia jam tiesiog papuošti studijinius pastatymus. Nuo naivuolio Šperlicho graudulingos frazės "Mieloji Ana!" leipo juokais Klaipėdos muzikinio teatro publika. S. Prokofjevo operos "Meilė trims apelsinams" fragmentuose R. Karpis dainavo Trufaldiną. Jo komizmas dar ryškesnis dėl to, kad jis viską daro rimtu veidu. Mažesniuose fragmentuose puikiai į ansamblį įsijungė Jurga Adamonytė (prof. V. Prudnikovo klasė), Ieva Matulionytė (doc. R. Maciūtės klasė), Jurgita Prakelytė (doc. Irenos Milkevičiūtės klasė), Vaida Raginskytė (prof. Vlados Mikštaitės klasė), Jovita Vaškevičiūtė (lektorės Sigutės Stonytės klasė), Živilė Dvarionytė (doc. A. Stasiūnaitės klasė).

Ir dar - apie tuos, kurie lieka "už kadro". Tai dirigentai ir koncertmeisterės. Operos studijose jaunieji dainininkai pratinasi prie dirigento mosto, o tokiame sudėtingos muzikinės kalbos veikale kaip S. Prokofjevo opera be dirigento pagalbos vargu ar jie apskritai padainuotų. Šiemetiniuose Operos katedros diplomantų pasirodymuose dainininkams talkino patyrę operos dirigentai prof. Vytautas Viržonis, lektorius Martynas Staškus ir būsimasis dirigentas D. Pavilionis. Na, o koncertmeisterės Kristina Karpuk, Jūratė Žilėnienė ir Eleonora Taškinaitė, skambinusios be priekaištų, nusipelno ypatingo pagarbos žodžio, nes atlieka patį sunkiausią, nors lyg ir mažiausiai pastebimą darbą. Bet pamėginkit iš laikrodžio mechanizmo išimti smulkiausią sraigtelį?..