Muzika

Vasaros sezonas Trakų pilyje

iš Operos dienoraščio…

iliustracija

Jau tradiciniu tapęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vasaros sezonas Trakų pilyje šiemet, kaip ir Pasaulio lietuvių dainų šventė, skiriamas karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metinėms. Trakų festivalio programoje bus parodytos dvi operos. Liepos 5 d. skambės populiariausia lietuviška opera "Pilėnai". Šios operos libreto autorius - Jonas Mackonis, muziką sukūrė Vytautas Klova - daugiausia operų parašęs lietuvių kompozitorius.

Per 47 metus "Pilėnai" statyti ir atnaujinti mūsų teatro scenoje keletą kartų. Tai istorinė, herojinė lietuvių opera, pasakojanti apie lietuvių kovas su kryžiuočiais. Tiksli Pilėnų vieta nenustatyta. Manoma, kad ši pilis stovėjo Nemuno žemupyje. Veiksmas vyko 1336 m. vasario mėnesį. Kryžiuočių ordino kariauna apsupo pilį. Dėl priešo persvaros ir Mirtos išdavystės pilies gynėjai, negalėdami ilgiau kovoti, pasiryžta verčiau žūti, nei pasiduoti priešui į nelaisvę. Sukraunamas laužas, visi pilyje buvę lietuviai žūva, pilis sudega.

Šioje operoje pagrindinius vaidmenis atliks žinomi mūsų operos solistai: Arvydas Markauskas (Margiris), Alma Buzaitė (Eglė), Inesa Linaburgytė (Mirta), Vytautas Juozapaitis (Ūdrys), Vytautas Bakula (Ulrichas), Audrius Rubežius (Rūtenis). Keletą mažesnių vaidmenų rengia jaunieji Operos studijos dainininkai G. Prunckus, A. Viržbickas, D. Staponkus. Diriguos Vytautas Viržonis.

Liepos 12 d. Trakuose bus parodyta naujoji Broniaus Kutavičiaus opera "Ugnis ir tikėjimas" (šios operos premjera teatro scenoje numatoma spalio 9, 10 d.). Tai antroji autoriaus opera, statoma mūsų teatro, ji sukurta Valstybinės komisijos, rengusios Karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejaus programą, užsakymu. Šio pastatymo dirigentas - Martynas Staškus, režisierius - Jonas Vaitkus, dailininkas - Jonas Arčikauskas, choreografas - Sorenas Jakobas Sundby (Danija). Mindaugo žmonos Mortos vaidmenį kurs solistės I. Linaburgytė ir Laima Jonutytė, Mindaugo - V. Juozapaitis ir Giedrius Žalys, Kantoriaus - Mindaugas Zimkus ir Jonas Valuckas, Šamano - žinomas baleto solistas Voldemaras Chlebinskas, spektaklyje dalyvaus teatro kordebaletas.

Visais atžvilgiais tai nėra tradicinis kūrinys. Žanro požiūriu jis turi ir operos, ir oratorijos, ir baleto bruožų, vyrauja instrumentinė muzika. Kūrinys dviejų dalių. Pirmą dalį sudaro aštuoni numeriai, antrąją - penkiolika. Pirmos dalies libretą, remdamasis trimis istoriniais šaltiniais (Viberto pasakojimu, Petro Damianio "Šv. Romualdo gyvenimu" ir nežinomo autoriaus "Iš šv. Brunono gyvenimo ir kančių"), parašė pats kompozitorius, o antrosios dalies - religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius. Šios dvi dalys jungia dvi Lietuvai svarbias datas - pirmąjį paminėjimą rašytiniuose šaltiniuose 1009 m. ir Mindaugo karūnavimą 1253 m. liepos mėnesį. Pirmoje dalyje - senojoje lietuvių pagonių gentyje vyksta ritualiniai žaidimai. Atvestas šv. Brunonas - katalikų vienuolis - sudegina pagonių stabus. Jis pasmerkiamas mirti ant laužo, tačiau nesudega. Todėl jam nukertama galva, o jo palydovui Vibertui išlupama akis. Antrojoje dalyje matysime Mindaugo karūnavimo apeigas mūrinėje Vilniaus katedroje. Minia sveikina karalių Mindaugą ir karalienę Mortą.

Šio veikalo varomoji jėga yra pagonybės ir krikščionybės sandūra, konfliktas. Į kūrinio audinį B. Kutavičius meistriškai įpina autentiškas istorinių epochų detales: panaudotos lietuvių kanklės, keli prūsų kalbos žodžiai, sutartinės tekstas, Hildegardo von Bingeno melodija, Mykolo Daukšos postilės fragmentas, psalmių, "Sanctus", "Te Deum" tekstai, Vilniaus bažnyčių varpų skambesys ir kt.

Vidutis Bakas