Pasaulis pagal Čarlį Kaufmaną

Spike’as Jonze’as iškart po savo debiutinio filmo "Būti Johnu Malkovichium" (1999) buvo pavadintas amerikiečių kino viltimi. Tikroji jo pavardė - Adamas Spiegelis. Pseudonimą jis pasirinko 5-ojo dešimtmečio avangardinio muzikanto Spike’o Joneso garbei. Jonze’as atėjo į kiną iš komiksų leidybos, fotografijos bei videoinstaliacijų. Jis kūrė ir labai netradicinius videoklipus ("Sonic Youth", "Puff Daddy", "Daft Punk"). Žodžiu, kietas ir netradicinis riešutėlis JAV kino padangėje.

Tačiau jo filmų tema neatsiejama nuo kino. Ir debiutinio filmo, ir mūsų ekranuose jau rodomos "Adaptacijos" ("Adaptation", JAV, 2003 m. Berlyno festivalio Specialusis žiuri prizas) temos - kinas, su juo susiję žmonės, žvaigždžių mitas, nepailstantis Holivudo fabrikėlis, produkuojantis vis naujus mitus. T.y. grynos fantazijos pasaulis, kuris net neturi ambicijų suartėti su tikrove. Čia ir slypi pagrindinis garsaus scenaristo Čarlio Kaufmano (Nicholas Cage’as) konfliktas su savimi ir su aplinka: jo kompleksai ir neurozė padaro neįmanomus bet kokius ryšius su realybe. Todėl naujas pasiūlymas - parašyti scenarijų pagal realiais faktais pagrįstą Niujorko garsenybės Siuzan Orlean (Maryl Streep) knygą - Čarlį visiškai išmuša iš vėžių. Prie viso to dar prisideda faktas, kad Čarlio namuose apsigyvena scenaristu tapti pasiryžęs brolis dvynys Donaldas (taip pat Nicholas Cage’as). Jis labai paprastai suvokia šį garbų amatą, nes išmoko pagrindines "geležines" jo taisykles, kurios veda iš proto intelektualųjį Čarlį. Juokingiausia, kad naivusis broliukas dažnai pasirodo visiškai teisus. Pagaliau į veiksmą įsipina ir rašytoja Siuzan su savo knygos herojumi ir iš koto verčiančiais nuotykiais. Visi jie dar labiau komplikuoja Čarlio gyvenimą, nes gyvena skirtinguose pasauliuose. Aktoriai, regis, mėgaujasi netikėtomis situacijomis, kurios dar ir žaidžia su jų ankstesniais vaidmenimis bei įvaizdžiais (pvz., Streep jau bene antrą dešimtį metų vaidina padorias šeimos motinas ir žmonas, o čia jos herojė tampa sekso ir narkotikų fane.), todėl filmas atrodo netikėtas ir žvelgiant iš jų perspektyvos. Ypač įdomus žiaurių ir primityvių tipų vaidmenims seniai "priskirtas" Chrisas Cooperis, suvaidinęs orchidėjų (ir ne tik) fanatiką ir pasipūtėlį Džoną Larošą (šių metų "Oskaras" už antrojo plano vaidmenį).

Jonze’as ir scenaristas Charlie Kaufmanas filme žaidžia labai smagų žaidimą, kuris mūsų akyse dvejinasi ir trejinasi kaip ir personažai, kurie dar ir keičiasi savo vaidmenimis, bei sukelia žodžiais sunkiai nusakomą žiūrovo nerimą. Nerimas pirmiausia kyla iš bandymo suvokti, ką rezgia autoriai. Kai atsisakai tai suprasti, pradeda erzinti jų noras kalbėti apie kiną kaip apie ambicijų, aistrų ir neurozių sodą, kuris primena filmo orchidėjas ir jų aistruolius. Tačiau susierzinimas greitai praeina, nes "Adaptacija" galutinai įtraukia į savo keistą pasaulį. Tas pasaulis toks keistas ir toks juokingas yra todėl, kad jį matome ne režisieriaus, ne Charlie Kaufmano ar taip pat realiai egzistuojančios Susan Orlean, o Čarlio, Donaldo ir Siuzanos akimis. Jie adaptuoja pasaulį sau, o mums lieka stebėti adaptacijos procesą taip, kaip jį stebi filmo autoriai. Juk neatsitiktinai Jonze’as viename interviu prasitarė: "Klausimą, kurį kelia filmas, galima būtų suformuluoti taip: "Ar tikrovė, kurioje veikia herojus, paklūsta jo valiai, ar tai svetimos fantazijos žaismas?"

Živilė Pipinytė