Pianisto rečitalis

Kasparas Uinskas A.G. Žygavičiaus nuotr.

Gegužės 15 d. Lietuvos muzikos akademijos salėje koncertavo vienintelis "Sugrįžimų" festivalio pianistas, skambinęs tik solinę programą, nuo 2002 m. derinantis studijas Džuljardo (prof. J. Kalichsteino kl.) ir Lietuvos muzikos akademijose (prof. V. Vitaitės kl.) - Kasparas Uinskas.

K. Uinskas pateikė klausytojams rimtą, meninės brandos reikalaujančią programą - J.S. Bacho Ketvirtąją partitą D-dur, J. Haydno Sonatą Es-dur, op. 52, ir penkis F. Chopino etiudus, op. 25. Senokai negirdėjau šio gabaus pianisto, taigi buvau nustebinta didžiulės ne tik skambinimo priemonių, bet ir meninio kūrybinio mąstymo pažangos.

Sudėtingoje J.S. Bacho Partitoje Kasparas kūrė savitu, originaliu mąstymu pagrįstus įvairius vaizdinius, charakterius, įdomų, meistriškomis puošmenomis, virtuoziniu greitu tempu arba, priešingai - kokybišku, įprasmintai prigesintu tembru ir vidine ramybe dvelkiantį garsų pasaulį.

Nors hipnotizavo neregėta drąsa - ties rizikos riba mėgautis labai greitu tempu, - kartais kildavo mintis: o ar ne tikslingiau būtų pristabdyti judėjimą ir dar atidžiau intonuoti kiekvieną pralekiančią natą?

Panašiai stebino ir džiugino K. Uinsko J. Haydno Sonatos Es-dur interpretacija: turtinga vaizduotė, stiliaus samprata, išraiškos priemonių gausa, sugebėjimas laisvai ir tiksliai realizuoti sumanymą. Žaviai nuskambėjo greitos sonatos kraštinės dalys. Vidurinėje Adagio dalyje atlikėjas įdomiai derino gilią mintį, išraiškingai perteikiamą muzikos tėkmę su grakščiai "nubėgančiomis" smulkiomis natomis, pasažais, efektingai išklausytomis pauzėmis. Ne paslaptis, kad retas pianistas sugeba suvokti tikrą pauzių esmę ir prasmingai sustabdyti ar nutraukti garsų srautą. Tai dažniausiai puikiai daro talentingi dirigentai. Stebino jauno pianisto meistriškumas.

Mačiau sudomino F. Chopino penkių etiudų atlikimas. Atrodė, kad Kasparas dar nespėjo įsigilinti į šios muzikos pasaulį.

Tai pasitvirtino ir asmeniniame pokalbyje po koncerto. Atlikėjas sakė, kad šie kūriniai - visai neseniai išmokti, jų interpretacija dar neišbaigta.

Etiuduose As-dur, f-moll, e-moll, c-moll vyravo labai greitas tempas, tekstas išgrotas švariai ir kokybiškai.

Masyvokas etiudas As-dur nuo pat pradžių skambėjo per garsiai, o f-molinis paskambintas ypač greitai ir lengvai, vykusiai perteikiant dešinės rankos partijos trioles, suteikiančias daug sunkumų atlikėjams (dauguma jų net ir nesistengia įveikti šios kliūties).

Etiudo e-moll kraštinės dalys atliktos gana sklandžiai, tačiau vidurinėje trūko spalvų ir tikro įsiklausymo, vientisumo.

Etiude c-moll dominavo fizinė jėga ir greitis. Įdomiau nuskambėjo lėtasis etiudas cis-moll, tik ir čia ateityje dar derėtų paieškoti savitesnio tembrinio ir meninio sprendimo.

Nors programos pabaiga menine prasme pasirodė silpnesnė, Kasparas Uinskas atskleidė savo, kaip profesionalo ir įdomios individualybės, sugebėjimus. Norisi palinkėti, kad jam pasisektų šį rudenį kuo geriausiai pasirodyti prestižiniame Leedso tarptautiniame konkurse Didžiojoje Britanijoje. Beje, vėliau pianistas ketina dalyvauti ir M.K. Čiurlionio tarptautiniame konkurse Vilniuje. Tad mūsų klausytojai ir vėl turės galimybę išgirsti šį įdomų atlikėją.