Festivalyje "Probaltica"

Dalia Kužmarskytė (Eglė) ir Vytautas Juozapaitis (Žilvinas)

Nėra prasmės diskutuoti apie tai, kad besirengdami tapti Europos Sąjungos nariais įdomūs esame pirmiausia savo nacionaliniais autoriais bei jų kūrinių sceniniais pastatymais. Šį teiginį patvirtina ir tai, kad Klaipėdos muzikinio teatro kolektyvas su Audronės Žigaitytės opera "Žilvinas ir Eglė" buvo pakviestas atstovauti Lietuvai X tarptautiniame Baltijos šalių meno ir muzikos festivalyje "Probaltica". Beje, tai pirmoji lietuvių opera, parodyta užsienyje! Jos pristatymas puikiai patvirtino, jog esame įdomūs, ryškūs, galintys ir turintys ką pasakyti.

Torunėje, Varšuvoje ir Gdanske gegužės 3-19 d. vykstantis festivalis gali puikuotis išties plačia dalyvių geografija. Festivalyje "Probaltica", kurio meno vadovas - Lenkijoje ir už jos ribų plačiai žinomas kontrabosistas Henrykas Giza, yra atstovaujamos visos Baltijos šalys.

Drąsiai galima tvirtinti, jog maestro Stasio Domarko diriguojama opera "Žilvinas ir Eglė" tapo didžiausiu festivalio įvykiu. Būtent lietuviška nacionaline opera Torunėje ir buvo atidarytas festivalis "Probaltica". Chrestomatinę, savotišku lietuvių tautos mitu tapusią legendą apie Žilviną ir Eglę puikiai priėmė rafinuota ir reikli Torunės publika. Tuo stebėtis lyg ir netenka - dirigento S. Domarko, jauno režisieriaus Ramūno Kaubrio, baletmeisterės Birutės Banevičiūtės ir dailininkės Sofijos Kanaverskytės sukurtame spektaklyje pagrindinius vaidmenis itin įkvėptai atliko puikūs solistai - dainininkai vilnietis baritonas Vytautas Juozapaitis (LNOBT) ir Klaipėdos muzikinio teatro solistė, šių metų Kultūros ministerijos nominantė už geriausią metų vaidmenį Dalia Kužmarskytė - bei šokėjai Aurelijus Liškauskas ir Inga Briazkalovaitė.

Lenkų muzikologai bei teatrologai akcentavo modernią šios šiuolaikinės lietuvių operos interpretaciją. Taip kalbėta ir apie Audronės Žigaitytės muzikinę kalbą, ir apie režisūrinį spektaklio sprendimą. Įdomu, kad muzikinėje "Žilvino ir Eglės" paletėje naudojamas specifinis lietuviškas instrumentas birbynė išsiveržia iš "sodietiškų" rėmų. Solo partiją atliko gerai žinomas birbynininkas klaipėdietis Vytautas Tetenskas. Kompozitorės ir atlikėjo interpretacijoje birbynė tapo universaliu, net kosmopolitišku instrumentu.

Ne mažiau palankiai sutikta ir nauja koncertinė Klaipėdos muzikinio teatro programa Grudziaco miesto katedroje. Dirigento S. Domarko vadovaujamas Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras, Klaipėdos muzikinio teatro choras (chormeisteris Vladimiras Konstantinovas) ir solistai V. Juozapaitis bei D. Kužmarskytė atliko G. Faure Requiem. Klausytojai palankiai įvertino premjerinę klaipėdiečio kompozitoriaus Alvydo Remesos Melodiją birbynei ir simfoniniam orkestrui, kurią subtiliai perteikė birbynininkas V. Tetenskas. Kūrinius dirigavo maestro S. Domarkas.

Be abejo, festivalio lygį atspindi jo dalyvių sąrašas, tarp kurių - Torunės kamerinis orkestras, Hamburgo ir Lenkijos nacionalinis simfoniniai orkestrai, kamerinės muzikos ansambliai iš Švedijos, Suomijos, Danijos, Estijos, Rygos. Festivalį pradėjo lietuvių nacionalinė opera, o užbaigs legendinio lenkų kompozitoriaus ir dirigento Krzysztofo Pendereckio autorinis koncertas su Filharmonijos choru ir orkestru "Sinfonia Varsovia".

Beje, šių metų festivalyje "Probaltica" pristatoma gan nemažai lietuvių atlikėjų bei dirigentų. Varšuvoje, Gdanske ir Torunėje koncertavo prof. Sauliaus Sondeckio vadovaujamas Rusijos orkestras "Sankt Peterburgo Camerata", o su Raivo Tafenau kvintetu iš Estijos gegužės 14-ąją Torunėje pasirodė ir mūsų džiazo atlikėja Neda Malūnavičiūtė. Šios pavardės patvirtina ir žanrinę festivalio įvairovę: klasikinė muzika, džiazas, šiuolaikinių kompozitorių kūrinių premjeros ir kt. Šalia muzikinių projektų svarbią vietą festivalio programoje užima dailės parodos. Jau kelinti metai egzistuoja tradicija plačiau pristatyti kurios nors Baltijos šalių dailę. Šįkart įspūdingą parodą Torunėje surengė Sankt Peterburgo dailininkų grupė "Piramidė". Ši grupė ne tik Rusijoje, bet ir svetur garsėja savo nežabota vaizduote bei praeities mitų ir archetipų laužymu. Atskirą ekspoziciją surengė vokiečių dailininkas Klausas Waschkas, išsiskiriantis savo ryškia ir ekspresyvia grafika.