Pirmąkart grojo kartu

Balandžio 13 d. "Sugrįžimų" koncerte sausakimšoje Vilniaus rotušėje solo ir duetu grojo dvi jaunos, gabios, Londone besimokančios muzikės - smuikininkė Diana Galvydytė ir pianistė Evelina Puzaitė.

D. Galvydytė (1984 m.) nuo 1990 m. mokėsi Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje (nuo 1995 m. doc. U. Jagėlaitės kl.), o 2000 m. išvyko į Angliją ir mokosi Yehudi Menuhino mokykloje (prof. N. Boyarsky kl.).

E. Puzaitė (1982 m.) taip pat mokėsi M.K. Čiurlionio menų mokykloje (J. Karosaitės kl.), nuo 2000 m. studijavo Lietuvos muzikos akademijoje (prof. P. Geniušo kl.), o laimėjusi Baltijos šalių stipendiją nuo 2001 m. studijuoja Guildhallo aukštojoje muzikos ir dramos mokykloje Londone (prof. J. Havill kl.).

Koncertą M.K. Čiurlionio miniatiūromis pradėjo E. Puzaitė. Šviesiai, paprastai nuskambėjo Preliudas Des-dur, VL 187, gana lėtai, paryškinant tamsias spalvas - "Ruduo", VL 264, laisvai, ramiai - Mazurka h-moll, VL 243, įtemptai, greitai ir triukšmingai - Preliudas h-moll, VL 259.

Po to savo solinį meistriškumą demonstravo D. Galvydytė, kruopščiai, užtikrintai, tai gražiu sodriu, tai grakščiu, lengvu garsu išryškindama frazes, iš natų pagriežusi J.S. Bacho Sonatą smuikui solo g-moll, Nr. 1, BWV 1001.

Ją scenoje pakeitusi Evelina vikriai, tarytum be pastangų paskambino net tris F. Liszto koncertinius etiudus: "Il lamento" As-dur, "La leggierezza" f-moll ir "Un sospiro" Des-dur.

Pirmosios koncerto dalies kulminacija publikai tapo populiarus P. Čaikovskio Valsas-skerco, op. 34, kurį nuotaikingai pagrojo abi šio koncerto dalyvės.

Solidžiausiu vakaro kūriniu - J. Brahmso Trečiąja sonata smuikui ir fortepijonui d-moll, op. 108, - jaunosios atlikėjos pradėjo antrąją savo programos dalį. Vėl girdėjome kruopščiai išstudijuotą, nušlifuotą muzikinį tekstą, kurį kiekviena atlikėja grojo lengvai, protingai, tarytum be pastangų, atskleisdamos ir savo požiūrį į kūrinį. Čia ypač išryškėjo smuikininkės ir pianistės individualios atlikimo savybės, savitos išraiškos priemonės.

Muzikos traktuotė, regis, labiausiai sutapo atliekant trečiąją sonatos dalį, kurios skambesys susiliejo į darnią visumą ne tik laiko, bet ir interpretacijos prasme. Beje, per spaudos konferenciją Shakespeare`o viešbutyje muzikės sakė, kad jos pirmąkart groja kartu, specialiai šiam festivaliui.

Įdomu, kaip skirtingai J. Brahmso sonatos atlikimą įvertino dvi brandžios pianistės ir pedagogės - Malmės Muzikos akademijos (Švedija) profesorė Marianne Jacobs, atvykusi į Vilnių pravesti meistriškumo kursų Lietuvos muzikos akademijoje balandžio 14- 16 d., ir Albina Šikšniūtė, dirbanti M.K. Čiurlionio menų mokykloje ir Lietuvos muzikos akademijoje.

Prof. M. Jacobs:

"Interpretuojant Brahmsą dar reikia daugiau patyrimo..."

A. Šikšniūtė:

"Esu nepaprastai nustebinta ir nudžiuginta, kaip brandžiai jos pagrojo Brahmsą. Juk šios sonatos atlikimui neužtenka vien jaunatviško entuziazmo, jos turinys reikalauja jau susiformavusios meninės individualybės. Abi muzikės pasirodė kaip puikiai suprantančios šią gilią muziką. Kalbant apie visą programą, man labai patiko jos išdėstymas. Matyti, kad abi muzikės panašiai suvokė atliekamus kūrinius, kvėpavo vienu ritmu, o tai ansambliui labai svarbu."

Nuotaikingai nuskambėjo E. Balsio Trys pjesės iš baleto "Eglė žalčių karalienė" ("Drebulytė išdykėlė", "Rauda", "Sutiktuvių maršas"), kurias abi atlikėjos traktavo vienodai, sklandžiai ir ryškiai pateikusios ir šių pjesių dinaminį planą.

Skambant A. Skriabino Dviem poemoms, op. 32, girdėjome būdingus Evelinai atlikimo bruožus - lengvą, patogų išstudijuoto teksto pateikimą, kur lėtesnės tėkmės muzika skamba šviesiai, meistriškai, o greita traktuojama įtemptai, su azartu.

Didžiulio džiaugsmo klausytojams suteikė virtuoziškas, meistriškas F. Waxmano fantazijos "Karmen" atlikimas. Čia abi jaunosios muzikės tarsi varžėsi, kuri dar mikliau ir stilingiau pagros populiarias, žavias melodijas.

Kai aptarinėjome viso koncerto įspūdžius, prof. M. Jacobs teisingai pasakė:

"Koncertas plėtojosi kylančia linija. Solistės - dar jaunos muzikės, tikriausiai ateityje įgaus patirties. Virtuoziškose pjesėse viskas buvo labai gerai... Man įdomu buvo išgirsti lietuviškos muzikos - Čiurlionį, žinoma, E. Balsio pjeses..."

A. Šikšniūtė, paklausta, kaip vertina šio vakaro atlikėjų pastangas, pasakė:

"Evelina kasmet grįžta į Vilnių ir kasmet jos grojimas mane vis labiau žavi. Man labai patiko jos atliktas Skriabinas. Nors pianistams šios salės akustika gana nedėkinga, Evelina sugebėjo tembriškai įdomiai nuspalvinti muzikos audinį... Žavi Galvydytės temperamentas, akivaizdu, kad smuikininkė labai perspektyvi. Nepaprastai gerai skamba smuikas! Ji turi puikų instrumentą ir meistriškai jį valdo."

Taigi norisi nuoširdžiai pasveikinti Dianą ir Eveliną, pasidžiaugti jų nuolatiniu noru tobulėti ir palinkėti sėkmės tolesniame kelyje.