Dailininką primena knygos

Saulius Chlebinskas. Iliustracija E. Mieželaičio knygai "Lopinėlis dangaus"

"Lietuvos aido" galerijoje veikia Sauliaus Chlebinsko (1953-1999) grafikos paroda. Balandžio 4 d. dailininkui būtų sukakę penkiasdešimt. Ta proga galerijoje pokalbiui susirinko būrelis jo kolegų, bičiulių, mokytojų. Iš didžiulio plakato į atėjusiuosius žvaliai žvelgė ir pats jubiliatas, tuo dar labiau paryškindamas ore tvyrantį jaudulį. Artimiausių žmonių surengta paroda grąžina dailininką dabarčiai, o didžiulė apipavidalintų knygų krūva, kurioje atpažįsti ne vieną knygynų vitrinose įsidėmėtą, skaitytą ar net "parankinę" knygą primena, kaip arti skaitytojo yra menininkas. Per 22 kūrybos metus apipavidalinta apie 600 knygų - šie skaičiai padeda suvokti, kaip plačiai pasklidęs S. Chlebinsko kūrybinis palikimas.

Ant galerijos sienų iškabintose iliustracijose atpažįstame savitą dailininko braižą. Akį traukia iliustracijų E. Mieželaičio knygai "Lopinėlis dangaus" (1983-1985) linijiniai ažūrai - dailininkas panaudoja koliažo principu sudėliotus lapus. Iš jų gyslų tinklelių komponuojamuose piešiniuose išmoningai išryškinamas ir dailės kalbai pritaikomas natūros grafinis pradas. Iliustracijų A. Mackaus knygai "Ir mirtis nebus nugalėta" (1992) kompozicijos pagrindas - taip pat ažūrinis piešinys, už kurio slepiasi antropomorfiniai fragmentai. Kitas S. Chlebinsko kūryboje dažnas komponavimo principas - "koliažinė mozaika", dėliojama gretinant skirtingo pobūdžio fragmentus. Jis ryškus A. Strindbergo "Raudonojo kambario" iliustracijose.

Iliustracija S. Gedos knygai "Varnėnas po mėnuliu"

Ekspozicijai pasirinktos daugiausia poezijos rinktinių iliustracijos. Jos artimos lakštinei grafikai, nes būtent iliustruodamas poeziją dailininkas jaučiasi laisviausias, čia plačiausia interpretacijos erdvė. Iš esmės tai į ilgą ciklą surikiuoti savarankiški kūriniai, puikiausiai apsieinantys ir be poetinio konteksto. Kita vertus, nors atlikimo stilistika išlieka panaši, kiekvienas iš jų skleidžia savitą nuotaiką, kreipia mintis vis kita linkme. Juntamas grafikos lakštų turinio kontaktas su literatūros kūriniais: jį tiktų įvardyti kaip laisvą verbalinės raiškos vertimą į vizualinę.

Pokalbyje dalyvavę S. Chlebinsko kolegos ir bičiuliai Gytis Vaškelis, Bronius Leonavičius, Irena Kostkevičiūtė, Aleksandra Aleksandravičiūtė, Arvydas Každailis pabrėžė jo gebėjimą prisitaikyti prie kiekvienos apipavidalinamos knygos, poreikį pajusti jos pobūdį, kuris turėtų nulemti vizualinį pavidalą. Labiausiai akcentuotos dailininko pastangos kurti knygą kaip harmoningą vienetą, o ne vien iliustruoti ją grafikos kūriniais. G. Vaškelis prisiminė, kad Saulius laikėsi svarbiausios geros knygos taisyklės: "Ji turi būti harmoninga, vientisas stilius turi apimti visas sudedamąsias knygos dalis - nuo viršelių iki metrikos". Mintį tęsė Irena Kostkevičiūtė: "Saulius [...] mylėjo knygą, lengvai juto kiekvienos individualumą, paskirtį ir rasdavo ją įprasminančią plastiką". Ypač vertingi jo nuopelnai akademinei knygai, daugelio dailininkų laikomi nedėkingiausia sritimi, nes čia kūrybinė laisvė labiausiai pažabota, dailininko darbas mažiausiai išraiškingas. Tačiau I. Kostkevičiūtės žodžiais sakant, S. Chlebinskas akademinę knygą "vadavo iš įsigalėjusios pilkumos, beveidžių stereotipų, ir ne vieną jų iškėlė į aukšto meninio rango kūrybą". B. Leonavičius pabrėžė teorinio knygos dailininko pasirengimo svarbą - jos stoką sovietmečiu bandyta kompensuoti lenkų, čekų, vokiečių patirtimi, vadovaujantis jų išleista teorine literatūra. Prisimintas S. Chlebinsko domėjimasis čekų knygos tradicijomis. Anot G. Vaškelio, dailininkas turėjęs keletą čekų ir lenkų poezijos rinktinių, kurios "buvo labai arti Sauliaus įsivaizduojamo knygos idealo".

Iliustracija A. Mackaus knygai "Ir mirtis nebus nugalėta"

S. Chlebinsko kūriniai įvertinti daugeliu apdovanojimų gražiausių knygų konkursuose. Pirmieji diplomai dailininkui įteikti 1978-aisiais. Paskutiniuoju gyvenimo dešimtmečiu jo knygos beveik kasmet pastebėtos Lietuvos knygos meno konkursuose, o 1999 m. nuskynė kone visus laurus: I laipsnio premija paskirta už E. Patiejūnienės knygą "Brevitas Ornata", II laipsnio premija - už leidinį "Lietuva medaliuose", premija už K. Kavafio "Dionizo eiseną".

S. Chlebinsko grafikos parodą siūlyčiau pažiūrėti ne tik dailės, bet ir poezijos gerbėjams. Ji suteikia impulsą pamąstyti apie žodžio ir vaizdo kalbos galias, jų tarpusavio santykį, dermę, paraleles ir sankirtas.