Stasys Yla

Tik 40 dienų buvo likę iki Stasio Ylos 90-mečio: vasario 11-ąją atsisveikinome, palydėdami jį Amžinybėn, į Antakalnio kalnelį.

S. Ylos būta nepaprastai spalvingos asmenybės, nes per gyvenimą eita kaip dainininko, vargonininko, poeto, vertėjo, publicisto, pedagogo, muzikologo, eita ten, kur jautėsi galėsiąs daugiau padaryti.

Daugelis vyresniosios kartos Lietuvos žmonių dar mena šį žmogų kaip įtaigaus žodžio meistrą, kuris su švietėjiškomis paskaitomis ir prasminga muzika aplankė beveik visą mūsų šalį, ugdė klausytojų meninį, muzikinį skonį, aiškino muzikos paslaptis. Ta žmonių karta, neabejoju, liko kultūringesnė, tolerantiškesnė nei ta, kuri jo jau nebegirdėjo.

Reikšmingą vaidmenį suvaidino jo knygos "Kaip suprasti muziką" ir "Pažinkime muzikos instrumentus", taip pat monografijos apie operos solistą Juozą Mažeiką, kompozitorius Antaną Budriūną ir Konradą Kavecką. Tai tik maža dalelė jo atliktų darbų, kuriais nuolat naudojamės žvelgdami į lietuvių muzikos platumas.

Neįtikėtinai daug nuveikta verčiant operų tekstus į lietuvių kalbą: P. Čaikovskio "Jolanta", "Eugenijus Oneginas", A. Rubinšteino "Demonas", A. Dargomyžskio "Undinė", B. Smetanos "Parduotoji nuotaka", G. Bizet "Karmen", Ch. Gounod "Faustas"... Iš viso 39 operų! Skambant kad ir jų fragmentams, įrašams, ne visi prisimena, kad ir čia prisiliesta S. Ylos. Jo talentas, intuicija, reiklumas, profesionalumas suteikė šiems kūriniams nepaprastos įtaigos. Tuo žavėjosi tokie operos "vilkai" kaip dirigentas M. Bukša, režisieriai A. Zauka, J. Grybauskas... Su kompozitorium J. Pakalniu buvo užsimota sukurti operą "Milda". Deja, sukurti tik keli muzikiniai fragmentai. Bendradarbiauta su J. Tallat-Kelpša, A. Račiūnu ir kitais kompozitoriais. O kur dar per 400 dainų, romansų, arijų, liaudies dainų vertimų į lietuvių kalbą, vertimų, kurių autorystę dažnai pamiršta paminėti net patys dainininkai.

S. Ylos išėjimas mums primena jį buvus subtilų poetą (beveik 30 eilėraščių išspausdinta knygoje: Yla S., Yla R. "Du keliai"), kurio eilėmis nemaža dainų sukūrė E. Balsys, J. Karosas, J. Juzeliūnas, J. Narvydas ir kt., jautrų pedagogą, kurio auklėtinių sutinkame visoje Lietuvoje, pagaliau žmogų, kuriam ypač rūpėjo lietuvių muzikos ateitis, rūpėjo, kad būtų išlaikytas dialogas su klausytojais ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir vadinamojoje periferijoje, mokyklose, kur jis pats nuolat lankėsi, skaitė paskaitas ir pasakojo ne tik apie užsienio šalių muzikos klasikus, bet ir apie M.K. Čiurlionį, J. Gruodį, J. Tallat-Kelpšą, J. Pakalnį bei kitus lietuvių muzikos kūrėjus.

Už visa tai, už pareigingumą, mes jam turėtume likti dėkingi.

Vaclovas Juodpusis