Muzika

Išeivijos menininkių kūrybos sklaida

nauji leidiniai

iliustracija

Kasmet Lietuvos muzikų rėmimo fondo rengiamame festivalyje "Sugrįžimai" pristatomi ne tik svetur išvykę mūsų atlikėjai bei jų kolegos ar scenos partneriai iš užsienio šalių. Rengiami ir mūsų tėvynainių, svetur gyvenančių vyresniosios kartos menininkų kūrybos vakarai, jų palikimą bandoma plačiau pristatyti, o ir populiarinti gimtinėje. Taip 2000 m. į Lietuvą buvo pabandyta "sugrąžinti" žymios Los Andžele gyvenančios lietuvių kompozitorės Giedros Gudauskienės kamerinę kūrybą, 2001-aisiais surengtas JAV lietuvių operos solistės ir poetės Juozės Krištolaitytės-Daugėlienės, pagal kurios eiles solo dainų sukūrė ne vienas Lietuvos kompozitorius, kūrybos vakaras, o 2002-aisiais – dainininko ir poeto Stasio Santvaro 100-osioms gimimo metinėms skirtas kūrybos vakaras.

Kreipdamas dėmesį į išeivijos menininkų kūrybos sklaidą, Muzikų rėmimo fondas neapsiriboja tik tokio pobūdžio vakarais. Lietuvos atlikėjai, dalyvaujantys tokiuose proginiuose koncertuose, skatinami pažinti išeivijos kūrėjų palikimą, įtraukti jų kūrinių į savo repertuarą, o dar viena rimta paskata tam tampa nauji leidiniai, skirti būtent išeivių kūrybai.

Tarp tokių leidinių minėtinos 2002-aisiais pasirodžiusios gaidos: Giedros Gudauskienės variacijos fortepijonui "Suktinis" ir "Penki lietuvių kompozitorių romansai pagal Juozės Krištolaitytės-Daugėlienės eiles".

Los Andžele gyvenanti lietuvių kompozitorė G. Nasvytytė-Gudauskienė-Gudauskas (g. 1923 m., į JAV išvyko 1946 m.) nuo kūrybinės veiklos pradžios sukūrė nemažai įvairių žanrų kūrinių: muziką dramos spektakliams (statytiems ir JAV, ir Lietuvoje), operetę "Aldona", kūrinių fortepijonui, dainų J. Aisčio, B. Brazdžionio, F. Kiršos, V. Mykolaičio-Putino, J. Tysliavos ir kitų poetų tekstais, harmonizavo lietuvių liaudies dainų (nemažai pati jų yra užrašiusi).

Čikagos Roosevelto universitete studijavusi ir kompoziciją, ir muzikologiją, o vėliau dar ir pedagogiką (šias studijas tęsė Los Andželo Kalifornijos universitete), savo profesinėje veikloje skyrė dėmesio visoms sritims. Parašė studijas apie lietuvių liaudies giesmes, dainas, lietuvių vestuves, lietuvių kompozitores moteris. Jos autorinių koncertų surengta įvairiuose JAV miestuose, pavienių kūrinių skambėjo JAV, Australijoje, Kanadoje, Lietuvoje ir kitose šalyse, dainų buvo atlikta JAV ir Kanados, Australijos lietuvių dainų šventėse, įvairių kūrinių įrašai dažnai skamba per radiją.

G. Gudauskienė pirmoji tarp JAV kompozitorių-moterų buvo priimta (1973 m.) į profesinę JAV kompozitorių draugiją ASCAP, apie ją rašo įvairios enciklopedijos anglų kalba. 1998 m. kompozitorė G. Gudauskienė apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu.

G. Gudauskienės kūriniai fortepijonui puošia ne vieno lietuvių pianisto repertuarą. Traukia jų lietuviškumas, emocingumas, išraiškingos nuotaikos, o ir tai, kad kūriniai pianistiški, patogūs atlikti. Neretai jų inspiracija susijusi su kokiu nors lietuvių tautosakos motyvu. Tai taikytina ir naujai publikuotam "Suktiniui", sukurtam 1982 m. Los Andžele ir dedikuotam vyrui dr. Juozui Gudauskui.

Pasak gaidų įžanginio teksto autoriaus muzikologo Vaclovo Juodpusio, čia spausdinamas "Suktinis" – tai variacijos populiaraus lietuvių liaudies šokio tema. Kūrinys demonstruoja lakonišką kūrybinį kompozitorės stilių, perteikia įvairiausias nuotaikas, užkoduotas iš pirmo žvilgsnio paprastoje melodijoje.

iliustracija

Šias variacijas kompozitorė yra pateikusi ir dviem fortepijonams, pastaroji versija taip pat yra sulaukusi Lietuvos pianistų dėmesio. Lietuvoje išleistas "Suktinis" fortepijonui, be abejo, taps prieinamesnis mūsų atlikėjams.

Naująsias gaidas G. Gudauskienės lėšomis išleido "Lietuvos muzikų rėmimo fondas", tekstus parašė ir gaidas spaudai parengė V. Juodpusis, natas rinko notografas Darius Kučinskas, apipavidalino dailininkas Romas Dubonis, maketavo Stasė Garšvaitė, spausdino UAB "Sapnų sala".

J. Krištolaitytės-Daugėlienės (g. 1917 m.) kūrybinį palikimą savaip įprasminantis leidinys "Penki lietuvių kompozitorių romansai" (pirmasis iš serijos "Lietuvių vokalinė-instrumentinė muzika") yra natūrali anksčiau minėto kūrybinio vakaro išdava. Mat tame vakare pirmą kartą buvo atliktos pagal J. Krištolaitytės-Daugėlienės eiles (1997 m. JAV išleista jos poezijos knyga "Nedainuoti žodžiai", o 1999 m. Vilniuje – antroji knyga "Pavasario vėjai") kompozitorių Vytauto Mikalausko, Valentino Bagdono, Leono Povilaičio ir Algimanto Bražinsko sukurtos dainos. Į naująjį rinkinėlį sudėtos penkios iš jų: V. Bagdono "Sugrįžta", V. Mikalausko "Aš" ir "Motinos rauda", L. Povilaičio "Audėja" bei A. Bražinsko "Čia niekas nesikeis".

Kompozitoriai, kiekvienas savaip, perteikė nuoširdžiu gimtinės ilgesiu dvelkiančios poezijos nuotaikas. O kalbant apie gimtinės ilgesį, galima pasakyti, kad juo paženklinta ir visa J. Krištolaitytės-Daugelienės veikla JAV, kur ji, kaip ir daugelis tėvynainių, atsidūrė Antrojo pasaulinio karo bangos nublokšta. Lig tol ji Lietuvoje mokėsi dainavimo (Kauno konservatorijoje), dainavo Kauno Valstybės teatro operos chore bei solines operų partijas. Vokiečių okupacijos metais koncertavo po Lietuvą, 1943-iaisiais dainavo Vilniaus operoje. Atvykusi į JAV, 1957 m. dalyvavo Čikagos lietuvių operos pirmajame pastatyme – G. Verdi "Rigolete" atliko Džildos partiją, vėliau daug bendradarbiavo su A. Mikulskio vadovautu "Čiurlionio" tautinio meno ansambliu (buvo jo garbės narė), išleido savo įdainuotą plokštelę "Skambėkite, dainos", jos atliekamos dainos neretai skamba Lietuvos radijo "Tautiečių balsų" valandėlėse. Kad ir kur būtų, kokiam renginy dalyvautų, visur stengėsi dainuoti ir dainuoja lietuviškas dainas.

Nenuostabu tad, kad svetur gyvenančios daininkės ir poezijos kūrėjos ryšį su gimtuoju kraštu stiprina ne tik jos, bet ir čia gyvenančiųjų kūryba. Netiesioginis abipusis ryšys inspiruoja naują kūrybinį palikimą. Ir "Penki lietuvių kompozitorių romansai" – to palikimo dalis.

Dar vieną lietuviškos muzikos repertuarą praplečiantį leidinį parėmė Lietuvos Respublikos kultūros ir sporto rėmimo fondas, apipavidalino dailininkė Deimantė Rybakovienė, tekstą apie J. Krištolaitytę-Daugėlienę parengė V. Juodpusis, išleido "Vaga", spausdino "Sapnų sala".

Skirmantė Valiulytė