Opozicijų žaidimai

Originalioje Lino Katino tapyboje veikia kosmologiniai mitai (būtent "veikia", nes nei personažų, nei siužetų nėra). Tiesiog matai, kaip abstrakcijose, papildytose vienu kitu simboliu (jų diapazonas labai platus - nuo lietuvių liaudies iki Tolimųjų Rytų), iš chaoso kuriama tvarka. Ir jauti, kaip tame nuolatiniame virsme dalyvauji pats.

Opozicijos. Šis dailininkas - tikras priešybių vienytojas, jo tapyboje į darnią visumą suaugę opoziciniai dariniai. Opozicijų L. Katino paveiksluose gausu visur: plastikoje, siužete, simbolikoje. L. Katino tapyba - tikras chaosas, tik kosmogoninis: iš jo atsiranda tvarka.

Kitas būdas žiūrėti į tapytojo kūrinius - galvosūkis arba labirintas - prieinamas tik tiems, kurie išties susidomėjo ir pradėjo gilintis į L. Katino tapyboje paslėptus lobius. Bet čia gresia pavojus "įklimpti" taip, kad sugaišite nemažai laiko ir jums prireiks daug pastangų. Ir kai jau manysite, jog viskas baigta, pastebėsite naują įdomų dalyką, susuksiantį jums galvą. Taip atsidursite nuolatinio virsmo centre ir judėsite kartu su nuolat kintančiu pasauliu (arba jame). Tad kokias dar priešybes slepia "amžinai judantys" dailininko paveikslai galerijoje "O11"? Kai kurias jų pamėginsiu aptarti.

Pirma akivaizdi opozicija - "Nepageidaujami spalvų mišiniai". Rodos, nieko neįprasto tame pavadinime nėra, bet... Įsiklausykite: nepageidaujama, bet maišoma. Štai taip. Ir žodis spalvos - visi puikiai žinome, kad jos skirtingos (L. Katino tapyboje joms teikiama daug reikšmės). Daugiskaita reiškia, kad jos kartu. Eikime prie pačių paveikslų, kur pirmasis kontrastingas derinys - tapyba-braižyba. Dailininkas ne tik tepa dažus, leidžia jiems nutekėti (tiesa, tai irgi panašu į priešybes) - ekspresija, iracionalus pradas, - bet ir papildo paveikslus braižybos detalėmis (naudoja skriestuvą, liniuotę, trikampį) - racionalus pradas. Šios opozicijos inspiruoja daugelį kitų. Pvz., spalvų, linijų kontrastai: tapant - jautrus, išraiškingas, gyvybingas, kartais faktūrinis, spalvingas potėpis (judesys), braižant - konkreti, aiški, lygi, vienspalvė, bet negyva linija (stabilumas); beformiškumas (L. Katino tapyba abstrakti) ir forma (įjungiamos ir tikslios geometrinės figūros, konkretūs motyvai), iš jų išplaukia tuštumos ir materijos opozicija; tamsa ir šviesa; galiausiai dailininkas derina užtapytus paviršius su neužtapytais ir t.t. Visos šios opozicijos reprezentuoja vieną iš dviejų pagrindinių, nuolat randamų L. Katino tapyboje elementų: chaoso ir kosmoso (tvarkos) opoziciją.

Dar vienas dailininko dažnai naudojamas junginys - vaizdo (tapyba, braižyba, koliažas) ir teksto priešstata (L. Katinas mėgsta į paveikslo kontekstą įrašyti kokį nors tekstą, pvz., darbe "Pauzė" jis cituoja Užupio poetą Rimeiką: "Mes mažiukai, mes mažiukai ant pušies kankorėžiukai"). Tai pereinamoji, sujungianti abi pagrindines - minėtąją chaoso ir kosmoso bei natūros ir kultūros, - opozicija. Antroji dažniausiai kuriama naudojant simbolius, kuriuos klasifikuojant išryškėja kontrastai: natūrai atstovauja kosminė ir žemės, gyvoji ir negyvoji, o kultūrai - archajinė ir modernioji, Rytų ir Vakarų ir kt. opozicijos.

Simboliai. Galima aptarti kai kuriuos šioje L. Katino parodoje randamus simbolinius motyvus ir stebėti, kaip jie sąveikauja tarpusavyje. Vienas iš dažniausiai dailininko naudojamų motyvų - trikampis. Jo simbolika glaudžiai susijusi su skaičiumi 3, reiškiančiu vyriškąjį pradą. Trikampis smaigaliu į viršų taip pat simbolizuoja vyriškumą, šviesą, ugnį, o smaigaliu žemyn - moteriškumą, vandenį. L. Katino tapyboje trikampis retkarčiais transformuojasi į piramidę, kuri, kaip žinoma, yra Egipto faraono kapas, taip pat reiškia slaptą, bet visiškai išnykusį (nėra jo buvimo įrodymų) mokslą. Kitas dailininko mėgstamas motyvas - apskritimas, simbolizuojantis vienovę, absoliutą, tobulybę, dangų, dvasingumą. Brėžiant jį skriestuvu, apskritimo centre lieka taškas, o tai jau saulės ženklas. Tai gyvybės, prisikėlimo simbolis ir Tolimųjų Rytų, ir krikščionių ikonografijoje. Kvadratas, kadangi turi keturis kampus, be daugelio dalykų, susijusių su skaičiumi 4 (4 pasaulio kryptys, 4 elementai, 4 temperamentai ir t.t.), reiškia žemę, ribotumą, statiką. Skaičius 4 simbolizuoja moteriškąjį pradą. Šioje parodoje dažnas kiškio motyvas - tai mėnulio gyvūnas, nuolatinio gyvybės atsinaujinimo simbolis, taip pat turintis kitų reikšmių, susijusių su to žvėrelio savybėmis (baimė, budrumas, t.t.). Kryžius, kaip ženklas, susijęs su skaičiumi 4, taip pat jis simbolizuoja dangaus ir žemės, laiko ir erdvės susikirtimą, o kryžius, kaip kryžkelė, - mirusiųjų ir gyvųjų kelius. Žąsis egiptiečių mitologijoje simbolizavo pirmykštę žąsį, padėjusią pasaulio kiaušinį; Egipte ir Kinijoje ji - tarpininkė tarp žemės ir dangaus; meilės, vaisingumo, budrumo simbolis. Šie simboliniai motyvai dailininko tapyboje jungiasi daugmaž taip: pvz., paveiksle "Žąsis ir zuikis" iš apskritimų nubraižyta žąsis - taigi iš absoliuto kuriamas pasaulis; "n. s. m. - 2" - "bendrauja" kiškis (mėnulio gyvūnas) ir apskritimas su tašku centre (saulės simbolis). Nagrinėjant smulkiau, išsamiau, kiekvienas L. Katino darbas - neišsenkantis užšifruotos informacijos šaltinis.

Tų opozicijų tiek daug, kad net pati pasimečiau. Tikriausiai kažką pamiršau. Na nieko, juk reikia ir kitiems leisti pažaisti. Sėkmės!